2003 RETROSPECTIVE (III): IDM NEWSREEL

Kadangi “Ore.lt” kaip pašėlę pradėjo rašyti retrospektyvas, atėjo ir mano eilė. Elektronika 2003 metais išgyveno renesansą. Nors mp3 formatas pragraužė dar didesnes skyles autorių ir jų leidėjų piniginėse, tačiau muzikos kiekiu šie metai tikrai buvo išskirtiniai. Visko visur buvo labai daug.

AUTECHRE

Straipsnis apie eletroniką be Ae būtų nonsensas. Tad pirmiausia apie šiuos novatorius ir jų pavasario pradžioje pasirodžiusį albumą “Draft 7.30” (Warp).

Dešimt Nežinomųjų. Dešimt Metaforų. Ir Nei Vieno Atsakymo.

Ar buvo tokių, kurie domėdamiesi Ae muzika nepasmalsavo išgirsti šio švelniai trenkto darbo? Tradiciškai Booth & Brown (Ae) laboratorija bando perrašyti istorijos vadovėlį, išspjaudami dar vieną ateities albumą. Neslėpsiu, 2003-iais man nepavyko jo suprast. Bet aš jį pagrosiu savo vaikams po 3-4 metų. Ekstremali muzikos sesija. Neištyrinėti kampai, po kuriuos šmėkščioja du garso genijai.

Geras darbas turi turėti: įžangą, turinį, pabaigą, tačiau nebūtinai tokia tvarka.
Tad jie viską sukeičia vietom. Girdime kaip orkestras visiškai neklauso dirigento. Tačiau kas paneigs, kad grojimas Kas Sau negali skambėti žavingai…

LFO, Luke Vibert, PLAID.

2003-ais po ilgo žiemos miego pabudo senas geras retro avangardas, kitaip sakant, “oldskūlas”.

Pabudo taip stipriai, kad dar ir dabar tegroja. Prieš šešis metus nutilę vieni pirmųjų Warp supertalentų LFO, rodės, daugiau ir nebesugrįš. Jie buvo, bet atskirai. Kol Mark Bell lipdė fonogramas Islandijos orgazmui Bjork, jo kolega Gaz Varley nuo techno perėjo į SuperHitų radiją. Sutiksite, kad koncepcija buvo šiek tiek pakitus, todėl LFO antras startas daugeliui buvo netikėtas. Tuo labiau toks startas – “Sheath”. Jų singlas “Freak” netgi karaliavo UK čarte. O klipą, kuriame gana nevykusiai plagijuojamos video mago Chriss Cunningham mintys, pradėjo vidury dienos sukti MTV ir Viva.

Po to sekė Luke Vibert eilė. Paskutinį sykį mes jį girdėjome albume “Further Nuggets”(Lo Recordings). Simfoninį savo veidą iššvaistęs tiek WAGON CHRIST projektuose, tiek ir ankstesniuose savo albumuose, Luke sugrįžta su trotilo prikimštu senu electro YosepH. Tiesiai į milijonų klausytojų širdis. Juk žmonių, manančių, kad pati geriausia elektronika buvo sukurta iki 1994-ųjų, yra begalės.

Tad Warp oldskūlinis fabrikas ties tuo nesustojo ir (pabaigoje) vietoj deserto išleido vieną stipriausių PLAID albumų “Spokes”. Retro Nuotaikos Kulminacija buvo pasiekta per du rudens mėnesius.

Skardas

2003-ieji įsimintini ir tuo, kad pasirodė pirmasis oficialus Lietuvoje išleistas eletronikos albumas. Turiu omeny tikrąją elektroniką. Sugrįžus iš Prancūzijos festivalio, kur savo albumą Skardas turėjo progos pristatyti scenoje kartu su MANUAL, BIOSPHERE, OPIATE, prekyboje pasirodė kartoninis stebuklas “Neocron” (Dangus). Darbas gana piktas ir kandus, bet kaip ir visa Skardo muzika atsakingai išieškotas. Daug jame tamsos ir niūrumo, tačiau viso to negali atsiklausyti.

Aplodismentai.

Mada # 1

Elektronika per paskutinius trejus metus šiek tiek pasislinko akustinės muzikos link. Taip pat pastebimas naujas mados klyksmas. Ne, ne, ne bikini vaizdo klipe. Tai – kiekviename albume vietoj moteriškų ar vaikiškų balselių girdimas saldus vyriškas vokalas, kuris dar kartą primena SIGUR ROS pasaulinę invaziją. Be to apskritai vokalas tapo neatsiejama lyrinės elektronikos dalimi.

Mada # 2

Spėkit, kas?

Hip Hop vokalai elektroninėje muzikoje. Žinoma, labiausiai nustebino vokietis glitch magas Stefan Betke (Pole), pateikęs kontraversiškai įvertintą albumą “Pole” (Mute Records), kuriame vokalo partijas atliko Fat Jon. Ar girdėjote apie tokį ką nors? Viena kompozicija net buvo grojama per Europos radijo stotis, bet iki mūsų, be abejonės, neatėjo. Kiek mažai tereikėjo, kad konceptualumas virstų komercija ir pop muzika. Nepamirškime dar Vertical Form išleisto SIXTOO “Antagonist Survival Kit”, kuris taip pat susilaukė didelių ovacijų. Geriausiai, mano galva, šiame mados klyksme įsipaišė PUSH BUTTON OBJECTS su Ghetto Blaster (Chocolate Industries) ir naujausias Warp Records vaikis Jimmy Edgar su singlu “Access Rhythm”. Kas paneigs, kad tai nebus ateities hip hopas?

Mada # 3

Per pastaruosius metus pastebiu tendenciją, kad ta tikroji pop muzika tampa šiek tiek rafinuotesne ir sudėtingesne. Suprantama, tai yra savotiška eksperimentikos išraiška ar interpretacija. Pradedant alternatyviomis electro srovemis, baigiant idm intarpais, aš jau nekalbu apie visus tuos Pharrell Williams ir Chad Hugo (THE NEPTUNES) garsų triukus, dėl kurių prodiusavimo pešasi visas UžAtlantis.

Prisiminkime, kad ir Kylie Minogue gabalą “Slow”. Juk sutiksite, kad seniau tokius girdėdavome tik B-Sides. Be abejonės, tai yra puiki pop koncepcija, o žinant Kylie autoritetą, galima spėti, kad ji su šiuo darbu gali nubrėžti dar aiškesnę (pop judėjimo) kryptį – eksperimentų link.

Nežinau net kaip visa tai įvertinti. Rašau pliusą.

Kryptis.

Nykstant minimal ir glitch muzikos galiai bei kasdien krentant Mille Plateaux, Force Inc. (kokybės) akcijoms, šią muzikos kryptį gali atgaivinti naujasis Meksikos lietus ir vėjas.

Vienas pirmųjų suliejusių minimalizmą su simfonija yra meksikietis Fernando Corona, geriau pažįstamas MURCOF pseudonimu. 2002-ais stulbinančiai debiutavęs albumu “Martes” (Leaf), kuris tapo nauju vėju minimal muzikos kryptyje, 2003 metais išleido vieną įdomiausių šio žanro plokščių “Ulysses” (Leaf). Šis ovacijomis Lietuvoje sutiktas atlikėjas išplėtė minimal ribas dar vienu skyriumi ir gali tapti kiek prigesusio stiliaus atgimimo iniciatoriumi.

Spėju, kad 2004 metais turėtų pasirodyti MURCOF naujas albumas.

Metų Produktyviausieji:

XELA

John Twells (XELA) 2003-iais nuveikė tiek daug. Pirmiausia, išleido tikrai labai stiprų debiutinį albumą “For Frosty Morning And Summer Nights” (Neo Ouija), kuris buvo minimas galybės elektronikos atlikėjų bei įrašų kompanijų Top 10-uose. Vėliau kartu su Gabriel Morley (Logreybeam) pasivadinę YASUME išleido taip pat labai gerai įvertintą IDM/Glitch albumą “Where We’re From The Birds Sing A Pretty Song” (City Centre Offices). Galiausiai metų viduryje kartu su Stef Lewandowski įkūrė elektronikos leiblą Type Records. 2004 metus sutinka su nauju albumu “Tangled Wool” (City Centre Offices).

Takagi Matsakatsu

Takagi Masakatsu – tai vienas perspektyviausių dabartinės kartos Japonijos elektromanų. Nežinau, iš kur tas pasitikėjimas jėgomis, bet jis stebina viskuo, prie ko prisiliečia: klipai, instaliacijos, fotografijos, paišalai ir, žinoma, nepakartojama muzika. 2003-iais išleido nei daug, nei mažai – pilnus keturis albumus: “World Is So Beautiful” (Daisy World), “Sail” (Daisy World), “Rehome” (W+K Tokyo Lab), “Eating 2” (Karaoke Kalt). Reikia pastebėti, kad šie albumai turi labai daug bendro, tiksliau jie daugmaž vienodi. Savotiškas downtempo. Savotiška elektronika. New Jazz. Sintetik Loundž. Ir visa kita. Sunku aprėpti tas emocijas, kurios išplaukia klausant jo muziką. Takagi Masakatsu – tai muzikinis paradas, kuriame tiek daug spalvų. Akustinius garsus jis maišo su elektronika, dar įklijuoja naivių balselių, viską suplaka į vieną, prideda kino filmą ir išleidžia DVD. Geresnės gamybos formulės nė nereikia.

Tik Japonija ir Rusija moką kurti “multikų muziką”. Čia galima pajausti, kodėl taip yra kalbama.

CITY CENTRE OFFICES

2003-ieji vieni stipriausių bei produktyviausių (tas jiems nebuvo būdinga) elektroninės muzikos pasauly buvo City Centre Offices. Daugiausiai akustine gama užsiimanti įrašų kompanija nurovė ne vieną mūsų širdies nominaciją. Egzotiškas trip hopas I’M NOT A GUN, gyvas ambient DUB TRACTOR, romantiškasis Ulrich Schnauss, viliokliai STATIC bei XELA, pastarasis transformavęsis į glitch ramybę vardu YASUME. Ar reikia ko nors daugiau per vienerius metus?

Metų Geriausi

Nors metų geriausius įvardinti “Ore.lt” yra tolygu savižudybei, aš pabandysiu, peržvelgęs daugelį electronikos krypčių, kuo objektyviau nušviesti šių metų laureatus.

Corcer & Conboy – “In The Light That Learnt Later”

Vasarį Vertical Form, kuris iki tol nebuvo išleidęs nieko panašaus, pristatė Adrian Corker/Paul Conboy (Corcer & Conboy) albumą “In The Light That Learnt Later”, kuris vadinamas geriausiu metų albumu. Kritikai kaip susitarę išvien pradėjo klijuoti penkias žvaigždutes ar dešimt iš dešimties. Du vaikiai savo darbą atliko velniškai kokybiškai ir nuoširdžiai, todėl jie buvo verti epitetų. Galybė kviestinių muzikantų sukūrė įstabią akustinio bei elektroninio garso harmoniją, elektronikos bei trip hopo lipdinį, kuris nušvietė ne vieno žmogaus veidą dailia šypsena. Šioje ilgoje ilgoje gitaros serenadoje galima aptikti įvairiausių muzikinių krypčių iš viso pasaulio. C&C suliejo Pietų Afrikos perkusiją, New Orleano nebylų soul, Čikagos postroką į vieną melancholišką sapną.

Šiuo metu Corcer & Conboy dirba prie naujo albumo, kuris pasirodys 2004 metų pirmoje pusėje.

µ-Ziq – “Bilious Paths”

Mike Paradinas (µ-Ziq) yra ne tik vieno didžiausių eksperimentikos leiblų Planet µ įkūrėjas, bet ir vienas pirmųjų eksperimentinės muzikos pradininkų, debiutavęs 1993-ais su “Tango N’ Vectif” (Rephlex).

Šiemet jis išleido vieną stipriausių savo darbų “Bilious Paths” (Planet µ). Tačiau reikia pasakyti ir tai, kad šis darbas vienas neįdomiausių eksperimentikos prasme. Prisiminus Mike Paradinas šou elementus, net visai sausas. Bilious Paths garsą galima drąsiai apriboti vienu stiliumi – IDM. Praktiškai be jokių sudėtingų priemaišų pagamintas albumas, savaime suprantama, susilaukė nevienareikšmių komentarų. Tarkim, prie paskutiniojo albumo (neskaitant perleisto “Tango N’ Vectif”) “Royal Astronomy” (Astralwerks) buvo rašomi Jungle/Drum & Bass, Ambient Techno, Electronica, Experimental Techno, Experimental Jungle, Drill’n’bass, IDM stiliai. Tačiau neatsižvelgus į µ-Ziq sprogstamąją jėgą karpyti semplus, šis albumas – nuostabus.

Ulrich Schnauss – “A Strangely Isolated Place”.

Nors šis atlikėjas nesulaukė didelio atgarsio Lietuvoje, tačiau svetur tai garsiai pripažįstamas talentas, sukėlęs muzikinę revoliuciją. Šio paslaptingo vokiečio debiutinis albumas “Far Away Trains Passing By” (City Centre Offices, 2001) akimirksniu sulaukė didžiulio susidomėjimo ir buvo tituluojamas vienu geriausiu metų darbu. Taip nutiko ir 2003-iais. Natūralu, juk Ulrich Schnauss muzika neturi amžiaus ribų – tai kompiuteriu sukurta simfonija, kuri klausytojui suteikia sparnus.

Niekur iki šiol negirdėta akustikos forma, sulieta su praeities melancholijos šešėliais bei gana aiškiai nuspėjamais, paprastais bytais, ilgai lieka viduje. Nepaprastai nuoširdžiai ir nesunkiai suvokiamos minutės. Ulrich Schnauss nesistengia nustebinti laptop technologijomis, jis tai daro natomis ir akustine spalvine gama.

Tai ryški saulė, kuri šviečia tiems, kas į ją žiūri.

Taip pat Verti Geriausio Vardo:

Richard Devine – Asect:Dsect (Schematic).
Static – Flavour Has No Name (City Centre Offices).
Tim Hacker – Radio Amor (Mille Plateaux).
Kammerflimmer Kollektief – Cicadidae (Staubgold).
Broadcast – Haha Sound (Warp).
Styrofoam – I’m What’s There To Show That’s Something’s Missing (Morr Music).
Luke Viber – YosepH (Warp).
Novel 23 – Architectural Effects (Bib Hop).

Metų Nusivylimai:

Aphex Twin – 26 Mixes For Cash (Warp).
Opiate – Sometimes (Morr Music).
Plaid – Parts In Post (Peacefrog).
Blamstrain – Ensi (Merck).
Red Snapper – Red Snapper (Lo Recordings).
Kraftwerk – Tour De France Soundtracks (EMI).
Monolake – Momentum (Imbalance Computer Music).
Metamatics – Mind Mushing Gut (Hydrogen Dukebox).
Autechre & The Hafler Trio – Ae3o & H3ae (Phonometrography).

Aut. past. Jeigu autoriaus nuomone nesutampa su jūsų nuomone, diskusija negalima.