Trispalvis kinas: Lietuvių kino dienos 1990–2004

2004 m. kovo ir balandžio mėnesį visoje Lietuvoje vyks lietuvių kino festivalis „Trispalvis kinas“, apžvelgiantis 1990–2004 metų mūsų kino panoramą. Jis prasidės Vilniuje kovo 12 d. „Lietuvos“ ir kovo 13 d. „Skalvijos“ kino teatruose, o tęsis Kauno „Planetos“, Klaipėdos „Žemaitijos“, Šiaulių „Saulės“, Panevėžio „Garso“, Marijampolės „Spindulio“, Alytaus „Dainavos“, Mažeikių „Eos“ kino teatruose, Ukmergės kultūros centre.

Lietuvių kinas yra

Festivalio „Trispalvis kinas“, apžvelgiančio lietuvių kiną, sukurtą atgautos Nepriklausomybės laikotarpiu nuo 1990 iki šiandienos, iniciatyva iš esmės priklauso ir visuomenei, ir jai atstovaujančiai žiniasklaidai. Praėjusiais metais ypač padaugėjo priekaištų, kad lietuvių kinas yra tarsi kaukas – lyg ir visi žino, kad jis yra, bet niekas jo nematė. Kritikai skaičiuoja daugybę per keturiolika metų lietuvių kino surinktų prizų, tačiau savo šalyje publika jo nepalaiko, nes žiūrovams jis dėl įvairių priežasčių nebuvo deramai ir plačiai pristatytas. Dažniausiai apsiribota premjeriniais seansais Vilniuje, o kitų miestų lietuvių kinas beveik nepasiekdavo. Išimtis – du vaidybiniai filmai, kurie buvo parodyti kaip repertuariniai. Tai – Algimanto Puipos „Elzė iš Gilijos“ ir Kristijono Vildžiūno „Nuomos sutartis“. Abu jie sulaukė nemažai žiūrovų dėmesio, tačiau dviejų Lietuvos žiūrovams parodytų filmų per maža, norint pasakyti, kad mūsų kinas išties yra visavertis ir gali sudominti labai įvairią auditoriją.

Kadangi lietuvių kinas nebuvo rodomas, suprantamas ir visuomenės skepticizmas jo atžvilgiu. „Jūsų nėra“, – sako kinematografininkams visuomenė. Festivalis „Trispalvis kinas“ sumanytas kaip šiam teiginiui prieštaraujantis renginys, kaip renginys, kuris galų gale turėtų atiduoti visuomenei kino skolą. Paradoksalu – lietuvių kino prestižo ir aukšto meninio lygio nereikia įrodinėti Europoje – programoje tik keli filmai, kurie nepremijuoti garbingiausių Europos kino festivalių prizais. Lietuvių kino prestižą reikia įrodyti Lietuvoje. O pirmiausia reikia parodyti patį kiną. Ne tik premjerinė Vilniaus publika, bet ir visos Lietuvos žiūrovai „Trispalvio kino“ festivalio metu turėtų įsitikinti – lietuvių kinas yra.

Viena iš pagrindinių šios iniciatyvos autorių ir puoselėtojų – kultūros ministrė Roma Žakaitienė, ne viename pokalbyje su kinematografininkais pabrėžusi kino sklaidos savo šalyje svarbą, išreiškusi nuogąstavimus, kad kinas, tiksliau, jo kūrėjai gana vangiai ieško būdų sudominti savo filmais žiūrovus ir todėl nėra žiūrovų atsako, o vadinasi, ir apie kino prestižą kalbėti gana keblu.

Pagrindiniai lietuvių kino dienų „Trispalvis kinas“ rėmėjai – LR Kultūros ministerija bei Kultūros ir sporto fondas. Organizatorius – naujai įsikūręs Kino sklaidos ir informacijos biuras, kuriam šis renginys yra pirmasis išbandymas.

Panoramos sudarymo principai

„Trispalvio kino“ programą sudaryti buvo patikėta kino kritikams, kurie ir iki 1990 metų, ir per visus dabartinės Nepriklausomybės metus aktyviai rašė ir diskutavo apie savo šalies kiną, visaip garsino jį už savo šalies ribų. Apklausoje dalyvavo Saulius Macaitis, Linas Vildžiūnas, Jūratė Visockaitė, Skirmantas Valiulis, Živilė Pipinytė, Vaidas Jauniškis, Rūta Oginskaitė, Rasa Paukštytė. Organizatorių paprašyti, jie sudarė sąrašus filmų, visapusiškai atspindinčių visus keturiolika kino gyvavimo naujomis, gerokai sunkesnėmis finansinėmis sąlygomis metų, ir kartu sudarytų geriausių kūrinių panoramą.

Panoramos filmai

Panoramoje – kritikų nuomonės suvestinėje – yra skirtingo pobūdžio ir įvairių keturiolika metų Lietuvoje puoselėtų žanrų filmų, kuriuos kūrė visų kartų kinematografininkai.
Trylika vaidybinių filmų pristato visus jo kūrėjus – nuo a.a. Vytauto Žalakevičiaus paskutinio kino filmo „Žvėris, kylantis iš jūros“ iki debiutanto pilnametražiame vaidybiniame kine Kristijono Vildžiūno „Nuomos sutarties“, pakviestos ir viešėjusios apie trisdešimtyje įvairiausių pasaulio festivalių.

Panorama suteiks galimybę pamatyti, kritikų nuomone, geriausius daugiausia kūrusių šį laikotarpį režisierių Algimanto Puipos ir Šarūno Barto filmus. Kiekvieno jų vaidybinis kinas pristatytas trimis įvairių periodų filmais, dauguma jų rodyti garsiausiuose Kanų, Venecijos ar Berlyno kino festivaliuose, aplankę įvairiausių šalių kino forumus. Pristatomi tik siauram ratui rodyti, bet itin savalaikiai ir sėkmingi režisierių Romo Lileikio (kartu su Stasiu Motiejūnu) ir Andriaus Šiušos debiutiniai filmai „Aš esu“ bei „Ir jis pasakė jums sudie“. Žiūrovai pamatys dabar daugiausia televizijoje dirbančio populiarių „Prokurorų“ režisieriaus Raimondo Banionio filmą „Džiazas“ pagal Juozo Grušo pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“. Šiame filme savo kelią ekranuose pradėjo tokie populiarūs teatro ir kino aktoriai kaip Rolandas Kazlas, Dainius Kazlauskas, Kęstutis Jakštas. „Žemės keleiviai“ – vienas jautriausių režisieriaus Gyčio Lukšo kūrinių, o Valdo Navasaičio debiutas „Kiemas“ – savotiškas atsisveikinimas su stagnacine praeitimi.

Labai plati dokumentinio kino, kuris keturiolika metų buvo kuriamas ir kino, ir videojuostoje, programa. Čia – 29 filmai, sukurti taip pat pačių įvairiausių kartų atstovų. Būtina pabrėžti, kad būtent dokumentinis kinas buvo reprezentatyviausia kino rūšis ir apie penkiolika metų tiesiog dirbo savo šalies „ambasadoriumi“ viso pasaulio kino festivaliuose. Juose ir šiandien linksniuojama lietuvių poetinės dokumentikos tradicija ir jos meistrai Henrikas Šablevičius, Rimtautas Šilinis. Panorama pristato šios tradicijos sekėjus ir reformuotojus – Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių, Rimanto Gruodžio filmus, taip pat jau viduriniosios kartos atstovų – „Felix“ laureato Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Artūro Jevdokimovo, Romo Lileikio, Vytauto V. Landsbergio ir kitų filmus. Kritikai nepamiršo žiūrovams pasiūlyti tos dokumentikos, kurios dėka Lietuvos vardas daugiau kaip dešimtmetį neišnyksta iš svarbiausių pasaulio festivalių programų.

Dvi trumpametražių filmų programos atspindi daugiausia į kiną ateinančių kūrėjų ambicijas ir siekius, juose, beje, nevengė vaidinti visas mūsų kino ir teatro aktorių žvaigždynas. Tatjaną Liutajevą ir Valentiną Masalskį pamatysime režisieriaus Lino Ryškaus „Baimėje“, Sigitą Račkį – Kristijono Vildžiūno „Likusiose dienose“, Ingeborgą Dapkūnaitę – Vytauto Balsio „Autobuse“, Liubomirą Laucevičių ir Doloresą Kazragytę – Laimanto Kairio „Žvaigždžių vis mažiau“, Kostą Smoriginą, Arūną Storpirštį, Dainių Kazlauską – Inesos Kurklietytės „Vyruose“ ir t.t.

Vaikams Lietuvos kinematografininkų sąjungos animatorių gildija paruošė išsamią 1999 –2003 metais sukurtos lietuvių animacijos programą. Iš bendrų programų išskirtos lietuvių kino režisierių pastangos kalbėti apie save – būtent šias jų „kalbas“, tiksliau, vaizdus apie save apima programa „Kinas apie kiną“. Čia surinkti filmai, kuriuose mėginama suprasti savo kinematografo nueitą kelią (Sauliaus Beržinio „Lietuviško kino dienoraščiai“ ir Algirdo Tarvydo „Kiti keliauja žvaigždynais“), ironiškai žvelgti į praeitį ir save (Artūro Jevdokimovo „Vienas klausimas“ ir Henriko Šablevičiaus „Neatėjo“), pagaliau įamžinti kūrėjus – savo amžininkus (Artūro Jevdokimovo „Praėjusio filmo atminimui“).

Sunkiai galime įsivaizduoti savo kiną be ateinančios kartos. Į klausimą, kokia ji žada būti, turėtų atsakyti Lietuvos Muzikos akademijos Kino ir TV mokomosios studijos vakaro studentų filmai (kovo 15 d. 18 val. „Skalvijos“ kino centre).

Lietuvių filmų premjeros

Programoje – keturios kino režisierių ir trys televizijos režisierių premjeros.
Tai garsaus lietuvių vaidybinio kino režisieriaus, gal garsiausio montažo meistro Almanto Grikevičiaus („Jausmai“, „Ave vita“) filmas „Bandymas išsiaiškinti“ (kovo 13 d. 19 val. „Skalvijos“ kino centre), skirtas a.a. dailininkui, ilgamečiam Vytauto Žalakevičiaus, Almanto Grikevičiaus ir kitų kino režisierių bendradarbiui ir bendraminčiui Vytautui Kalinauskui. Režisierė Inesa Kurklietytė pristatys didžiulio susidomėjimo Tarptautinio Berlyno kino festivalio mugėje susilaukusį dokumentinį filmą „Lengvas raganavimas“ (kovo 16 d. 20 val. „Lietuvos“ kino teatre), poetišką pasakojimą apie pribuvėją Švedienę, padėjusią netradiciniais būdais į pasaulį ateitį daugybei mažylių. Garsus vyresniosios kartos dokumentininkas Rimantas Gruodis sukūrė filmą apie medžio drožėją, unikalių technologijų meistrą Robertą Žaliuką (premjera – kovo 14 d. 14 val. „Lietuvos“ kino teatre). Jaunos režisierės Giedrės Beinoriūtės, sukūrusios šmaikštų dokumentinį filmą „Troleibusų miestas“, vaidybinis trumpametražis debiutas „Egzistencija“ – komedija apie dvi nenustygstančias vietoje bobutes ir „šansų ieškančią“ merginą – bus parodytas siurprizų kupiname „Trispalvio kino“ atidarymo vakare „Lietuvos“ kino teatre (pakartotinis seansas „Lietuvoje“ kovo 14 d. 20 val.).
Lietuvos nacionalinės televizijos filmų programa lietuvių kino kontekste atsidūrė todėl, kad kinematografininkai nepraranda vilties, jog televizija ir toliau stengsis būti lygiaverčiu gamybiniu ir finansiniu partneriu. LTV premjerų vakare, įvyksiančiame „Skalvijos“ kino centre kovo 16 d., pamatysime Monikos Juozapavičiūtės filmą „Improvizacija. Tema: Petras Geniušas“, Vidmanto Puplauskio „Karaimų godos“, Lino Augučio „Mes – pasaulio Lietuva“.

Daugiau informacijos apie festivalio metu rodomus filmus ir jų kūrėjus galite rasti internetinėje svetainėje, adresu www.lfc.lt. Ši internetinė svetainė artimiausiu metu peraugs į išsamią duomenų bazę, kurioje patys įvairiausi lankytojai galės rasti patikimą informaciją apie lietuvių kino kūrėjus bei jų kūrinius.