Sugedęs meilužis Markas Almondas

Markas Almondas yra iš tų, kurie nėra genialūs, tačiau labai talentingi. O svarbiausia – visada aktualūs. Jo su laiku besikeičiantis sintipopo ir kabarė estetikos su visu savo blizgesiu, šviesomis, neapibrėžtumu ir lytiška identifikacija mišinys jau gyvuoja daugiau negu 20 metų. Tėvai klausydavo, broliai-sesės klausydavo, mes – iki dabar klausomės.

Atlikėjas sugeba kiekviename savo albume pateikti naujus posūkius, flirtuodamas su įvairiausiais muzikos stiliais. Per daugiau nei 20 metų besitęsiančią savo muzikinę karjerą jis įrašė daugiau nei 20 albumų, kuriuose persipina tokie muzikos stiliai kaip „electro pop“, „jazz“, „r‘n‘b“, „trip hop“, „gospel“, „latin“ ir kiti.

Šis ekstravagantiškas vyriškis jau ne pirmą kartą atvažiuoja į Vilnių. Tiesa, šį kartą jis nedainuos, o bus dydžėjumi. Prieš daugiau nei dešimtmetį vykęs Marko Almondo solinis koncertas VRM rūmuose dar kelis metus po to buvo prisimenamas kaip „pats-pats“. Panašiai dar neišlepinti Vilniaus melomanai atsiliepė tik apie kitus britus The Band Of Holy Joy. Tuomet gerokai pavėlavusi neo-romantikų banga privertė visą salę kartu su Marku Almondu traukti „Say Hello, Wave Goodbye“.

Markas Almondas plokšteles sukti pradėjo dar prieš įkurdamas britų „electro pop“ duetą „Soft Cell“. Dabar, po daugiau nei 20 muzikinės karjeros metų, jis vėl grįžo prie DJ‘aus pulto ir groja „electro clash“ muziką.

Prisimenu dar praėjusiame amžiuje brolis atsinešdavo kelioms valandoms persirašyti tada populiaraus dueto Soft Cell plokšteles, o aš tuo tarpu skubėdavau nusikopijuoti visą informaciją į savo „melomano užrašus“. Savo klestėjimo laikais nuo 1981 iki 1984-ųjų grupė ne tik sukūrė tokius hitus kaip “Tainted Love”, “Torch”, “Say Hello, Wave Goodbye”, “Bedsitter” and “What”, bet ir pardavė daugiau nei 10 milijonų savo įrašų kopijų visame pasaulyje. Soft Cell Įtaką savo kūrybai pripažįsta ne tik “veteranai” Pulp, Blur, Pet Shop Boys, Divine Comedy, tačiau ir tokie šiandienos elektroninės scenos veikėjai kaip Ladytron ir Fisherspooner. Pet Shop Boys vokalistas Neil Tenant teigia, jog “be Soft Cell nebūtų ir Pet Shop Boys. Soft Cell privertė suprasti, kad ir mes galime sukurti grupę”. Be abejo, daugelis jūsų girdėjo ir Marilyn Manson „Tainted Love“ versiją.

Praėjusiais metais pasirodė net du su Soft Cell susiję albumai: grupės turo metu įrašytas koncertinis ir „softcelų“ koverių albumai. Dar galim prisiminti, kad 2002-aisiais pasirodė po 18 metų pertraukos įrašytas naujas albumas “Cruelty Without Beauty”.

1984-aisiais iširus tuomet „ant bangos“ buvusiam duetui, tolimesnis Dave Bell gyvenimas ne daug kam rūpėjo, tuo tarpu charizmatiškasis Markas Almondas pradėjo gana spalvingą solinę karjerą. Kartais į metus išleisdavo po 2 plokšteles, kartais darydavo pertraukas po 5 metus, spėdavo pasigydyti vienoje ar kitoje klinikoje dėl savo priklausomybės vienam ar kitam „linksminadui“. Paskui prasidėjo ir eilėraščių rinkinio rašymai, ir gėjų kultūros propagandos kartu su neo-reklaminėmis kampanijomis. 1991-aisiais metais atlikėjas nusprendė paeksperimentuoti ir dalyvavo grupės Coil „Love‘s Secret Domain“ albumo įrašyme. 1993-aisiais Markas koncertavo su savo nauja retro programa „Royal Albert Hall“, kur susirinko visa Britanijos grietinėlė ir pati karališkoji šeima. Po dviejų metų kabarė berniukas susipažino su Sigue Sigue Sputnik muzikantu Neil X, kuris visiškai pakeitė „migdolo“ muzikos kryptį. Jie kartu įrašinėjo Soft Cell techno remiksus ir dar labiau eksperimentavo. Galiausiai Marko Almondo kūryboje atsirado „klasikinio“ industrial ir šiuolaikinės pop-muzikos mišinys.

Marko Almondo karjera per tuos 2 dešimtmečius buvo be ypatingų kritimų ar dramatiškų kolizijų. Kas be ko, turėjo ateiti momentas, kai Markui viskas nusibodo ir jis pagaliau nusprendė „suaugti“. Tas „suaugti“ popkultūros atstovams dažniausiai nebūna toks lengvas ir sklandus – dauguma praranda savo senuosius gerbėjus, yra ir tokių, kurie iš viso meta kūrybą. Almondui buvo paprasčiau: gėjų kultūros vaikas iš savo alternatyvios ir nuolat protestuojančios kūrybos išmetė pagrindinius radikalius dalykus – vaikišką sentimentalumą, rėkiantį seksualumą ir kartais atsirandantį kabareto dainininko (ar greičiau – dainininkės, ką jis anksčiau labai mėgdavo pabrėžti) „blogą skonį“. Taip jis suprato „suaugusio“ žmogaus įvaizdį.

Dar prieš išyrant „Soft Cell“ Markas Almondas buvo subūręs grupę „Marc & the Mambas“, kurios įrašai ir koncertai išsiskyrė įspūdingomis orkestruotėmis. Kitas to meto Marko projektas – „Marc Almond & The Willing Sinners“.

1987-aisiais Markas Almondas išleido albumą „Mother Fist and Her Five Daughters“ bei geriausių „Soft Cell“ singlų rinkinį „1984-1987“. Kitais metais pasirodė darbas „Stars We Are“, susilaukęs didelės sėkmės.

1990-1998-aisiais Markas Almondas išleido dar septynis albumus, kol dienos šviesą išvydo muzikos kritikų liaupsintas ir neretai geriausiu Marc Almond albumu vadinamas „Open All Night“. 2000-aisiais muzikantas daug laiko skyrė koncertinių CD ir DVD diskų įrašams, o po metų baigė įrašyti albumą „Stranger Things“. Praėjusių metų gale Markas Almondas išleido ilgai lauktą rusiškų romansų albumą „Heart on Snow“, kuriame kartu dainuoja tokie Rusijos atlikėjai kaip Ilja Lagutenko iš grupės „Mumij Troll“, Borisas Grebenščikovas iš „Aquarium” ir kiti.

Pabaigai – keletas pikantiškų štrichų apie Marką Almondą.

1995-aisiais jis oficialiai įstojo į satanistų bažnyčią, kur jį pakvietė garsiausias satanistas pasaulyje Antonas La Vey. Užsienio spaudos teigimu, 9-tame dešimtmetyje Markas buvo nusipirkęs butą Niujorke ir vėliau pamiršo jį turįs. 1982-aisiais metais jis buvo pirmas žmogus, kurio bute Londone apsistojo tuomet dar mažai kam žinoma Madonna.

“Po daugelio metų juokavau, kad reikėjo išsaugoti patalynę, kurioje ji mano bute miegojo. Dabar sukarpyčiau ją į mažus gabalėlius ir galėčiau pardavinėti Madonnos gerbėjams. Tik įsivaizduokite laikraščių antraštes – Madonna ir Markas miegojo vienoje lovoje”, – savo autobiografinėje knygoje „Tainted Love“ rašo Markas Almondas.

Atlikėjas yra vienas mėgstamiausių Prancūzijos dailininkų Del Pierre ir Gilles, visame pasaulyje garsaus gėjų dailininkų dueto, modelių. Jų tapybos albumų gali rasti „Humanito“ knygyne ir visuose juose be išimties yra bent vienas Marko portretas.

Nepraleisk Marko Almondo pasirodymo vakarėlyje „Tainted Love“ balandžio 10 dieną. Jo pasirodymą apšildys bene populiariausias šiuo metu „electro“ muzikos DJ‘us Lietuvoje P-Shaver.