Jurga Ivanauskaitė “Švelnūs tardymai”

Pradžiai gal pasigaivinkime paradoksiuku: ši knyga tiems, kas neskaito moteriškų žurnalų. Nes patikimi ir šiaip šaltiniai emailuoja, kad didžiuma šios medžiagos juose ir spausdinta. Vis dėlto prakrapščius iš šito gan tradiciškai įrišto akiračio kelias Jurgą diagnozuojančias ezoterines bei feministines fanaberijas ir Juozaitį, lieka gan skoningas skaitalas prie alaus ir čipsų (o ką jau kalbėti apie storą, įbrinkusį kubietišką smilkalą, teisingai?). (Ne)tikėtai paaiškėja ir pasirodo, kad ir tarp kotiruojamiausių Lietuvos/Tibeto žvaigždžių eilučių tvyro tvirta gyvenimo būdo proza, tiek dvasinga, tiek buitine/metafizine prizme.

Tyko ir kelios detektyvinės atomazgos: pvz., L. Donskis tradiciškai svajoja tapti futbolo komentatoriumi (chebra, jei dabar jumis dėtas būčiau kurios nors TV vairuotojas, mano “Nokios” ekrane jau žybčiotų „Calling: Liuka“!); Rolandas Kazlas vis dar gyvas, tik jo pavardė dabar Kaligula; o pati Jurga Placebaitė praėjusiam tūkstantmety dirbo tikriausia groupie St. Kondroto vardan ir piešė jam slaptus meilės komiksus. Žodžiu, bendrai paėmus ir dar priekabiau paspaudus, jei galit sekundei atsijungt nuo interneto lašelinės, paloungeinkite spausdintiniame pokalbių šou.

6/10. „Pravdai“, 2005 liepa

Paradoksiuku pirkėjas čia, kaip matote, paglostomas jau nuo paties viršelio: mes tardysime (suprask, tikrai ištrauksime, ką reikia), bet labai švelniai (kad tau nesiasocijuotų su nesenomis saugumo tarnybomis).

Mieloji Jurga jau prieš n metų Lietuvos Respublikoje įsitvirtino kaip rašytojos ekvivalentas, tinkamas, be to, ir eksportui (nors galbūt net daugiau metų ji nelabai turi ką įdomaus pasakyti – nepaisant akivaizdaus kūrybingumo ir išmintingumo). Štai dar vakar mačiau ją to paties Levuko liūdnai pagarsėjusioj TV laidoj „Su džiaugsmu!“. Būtų tiesiog amoralu neišnaudoti šio malonaus, užtikrinto fakto. Todėl žinoma, aišku ir savaime suprantama, kad pateisinami tie prodiuseriai, kurie laiko patikrintą mintį surinkti rašytojaus esė iš laikraščių ir supakuoti į kažką, kas iš 30 metrų atstumo atrodo kaip romanas, išganingai susiprotėjo pritaikyti ir čia.

Žėėė, įžūliai aiškinu savo kolegai iš Leipalingio rajono knygų klubo, – pirmiausiai mergina susižėrė teisėtus rankpinigius iš savo „Ievų“, „Laimų“ ar kitų ten „Mano dienos“ žurnalų; paskui buvo užklupta juo labiau pelnytos algos iš „Tyto albos“ apyvartos; o kas galėtų paneigti, jog ir valstybinių stipendijų sąraše nebuvo eilutės „poetei J.Ivanauskaitei – 10 MGL/mėn. pokalbių knygai „Švelnumas tardant“ parengti“? (Mintis nepatikrinta, nepatikrinta, nepatikrinta!)

Nes aš – bulvarinis internetas ir man nusispjauti. Tiesiog norėjau prisipažinti, kad buvo smalsu pažiūrėti, ką pasakys Kondrotas ar Koršunovas – 2 iš 20, neblogai.