múm – iš ledinės šalies

Ar kada girdėjote muziką, kuri švelnumu primena jūrą, o savo ramybe sutramdo netgi amžinai skubančius taksistus? Muziką, kuri melancholija nusileidžia nebent rudens lietui, o trapumu pralenkia snaigę? Sakoma, kad nuo jos galima tapti nepataisomu romantiku. Arba užmigti žiemos miegu kaip Troliui Mumiui..

Minkščiau už katiną

Viskas prasidėjo tada, kai dviems roko muzikantams pabodo gitarų kauksmas ir jie, susižavėję Aphex Twinu, pabandė sukurti kažką panašaus. Kadangi elektroninėms lopšinėms netiko brutalus “rokavas” riaumojimas, jie pasikvietė seseris dvynes Kristin ir Gyd Valtysdottir. Pirmoji repeticija vyko ankštame kambaryje, kuriame stovėjo vienintelis kompiuteris ir buvo prigrūsta keistų muzikos instrumentų. Ketveriukė (šiuo metu – jau tik trejetukas, grupę paliko Gyd – red. past.) pradėjo eksperimentuoti. Gimė múm.

Grupė pasivadino Tuvės Janson sugalvotų personažų – mumių – vardu. “Mes nežinojome, ką reiškia žodis “mum” angliškai, kai juo pavadinome grupę.” –
teisinasi Kristin. “MUM skamba panašiai kaip mumiai. Na, žinote, tokie maži, balti, didžianosiai padarėliai. Jų pasaulis kitoks: burtininkai, ant panterų jojantys į mėnulį, ar sniego audra delne – čia kasdien vyksta maži stebuklai. MUM – tai bilietas į pasaką” – reziumuoja Kristin.

Tai garsai tiems, kuriems nusibodo dirbtinis britnispyrsiškas meilumas. Muzika primena storą, pūkuotą ir palaimingai murkiantį katiną. Ji, iš tikrųjų, yra tokia. Be patoso ir veidmainystės. Jos klausytis reikia žiemą, kai už lango siaučia pūga, o kambaryje jaukiai spragsi židinys ir kompaniją palaiko tik garuojanti karšto vyno taurė. Tyliai narnantis katinas, kurio kailis minkštesnis už lauke krentančias snaiges. Žiema kasdien tampa vis gražesnė.

Jaukus drakonas, vienišas švyturys ir parduotuvė

Ši muzika tokia jauki ir artima todėl, kad gimsta netikėčiausiose vietose intymiausiomis akimirkomis. Štai antrąjį albumą (“Finally We Are No One”) grupė įrašė švyturyje. “Tai darėme todėl, kad patalpų nuomos kainos Reikjavike kosminės, o mes tada neturėjome pinigų. Nusprendėme persikelti į užmiestį. Ir netikėtai radome švyturį. Tai fantastiška vieta. Aplink tik vanduo ir kalnai.” – apie neįprastoje vietoje įkurtą įrašų studiją pasakoja grupės lyderis Örvaras Smárasonas.

Bet MUM ne tik įrašinėja muziką neįprastose vietose. Jie taip pat turi ir neįprastų pažįstamų. Štai Örvaras vaikystę leido su įsivaizduojamu draugu – mažu drakoniuku, kuris buvo protingesnis už jį ir nuolat sėdėdavo jam ant peties. “Man tuomet neatrodė keista, kad jis drakonas. Dabar turbūt nustebčiau.” – sako MUM lyderis.
Kitas grupės draugas įsikūręs Reikjavike. Tai didžiausios muzikos įrašų parduotuvės – “12 Tónar” – savininkas Johhanesas. “Ši parduotuvė yra ta ašis, aplink kurią sukasi visas ledynų šalies sostinės muzikinis gyvenimas” – taip apie šią vietą atsiliepia žmonės. “Tai viena mano mėgstamiausių vietų Reikjavike – prisipažįsta Örvaras. Čia galiu rasti visus norimus įrašus. Net ir Franką Zappą.” Turbūt todėl grupės nariai vakariniams pasisėdėjimams renkasi ne klubus, o parduotuvę, kurioje ginkluoti kavos puodeliais peržiūri naujausius muzikinius įrašus ir muzikinę spaudą.

Švytinti elektronika ir gerbėjų išpažintys

MUM “gamina” muziką iš aplinkos. Perkusiją keičia durų trankymas, o kartais, kaipfoną islandiškoms istorijoms, galima išgirsti vandenyno ošimą ar šuns lojimą. Iš kitų grupių MUM išsiskiria dar ir tuo, kad dainuoja beveik vien gimtąja kalba. Tylus ir intymus islandiškas balsas istoriją pasakoja tik tau. Tai tarsi pokalbis su geriausiu draugu. Ilgas ir neįpareigojantis.

“Mes muziką kuriame tam, kad pabėgtume į kitą pasaulį” – apie grupės idėją kalba Kristin. Ir čia ji velniškai teisi. Didžiausi Europos muzikiniai leidiniai (tokie kaip “New Musical Express”) MUM apibūdina kaip “vaikystės žavumas ir keistumas, paverstas spinduliuojančia elektronika, pagardinta “laptopų” orkestru”. Patys muzikantai kalba kur kas paprasčiau. “Rytas. Saulėta. Važiavimas dviračiu”. Maždaug taip būtų galima pavadinti tą pasaulį, į kuri mus nukelia MUM, iš kolonėlių nuvilnijus paslaptingam islandiškam balsui.

Kiekvieną kartą, kai tik MUM pasirodo ant scenos, jie pasiima mus kartu į ledynų ir stebuklų šalį, kurioje gali sutikti Mumį ar pabūti tik su savimi vienišame švyturyje. “Pusantros valandos klaidžiojimo trapiais sniegynais, už kiekvienos pusnies randant vis gražesnę pasaką. Juokas, nes esi ten, kur gyvena švelnumas. Ašaros, nes tai baigsis greičiau, nei spėsi įsijausti.” – tyliai šnabžda mergina, niekaip negalinti pamiršti MUM pasirodymo. “Kai visa tai baigiasi, nejučia pradedi šnabždėti, kad nesudrumstum to pasaulio ramybės, kuriame ką tik buvai.” – vos girdimai pritaria vaikinas iš Suomijos. Ramybė, kuria dalijasi žmonės po pasirodymo – vien dėl to verta juos pamatyti gyvai.

Reti svečiai savam krašte

Bet dabar viskas kitaip. Grupė gimtojoje ledo ir ugnies saloje būna vis rečiau. Pasirašę sutartį su leiblu Fatcat, jie išpopiuliarėjo ne tik Europoje, bet ir Jungtinėse Valstijose. Tik 2000 metais išleidę debiutinį albumą “Yesterday Was Dramatic – Today Is OK”, jie jau spėjo grįžti iš didžiulio turnė po Ameriką. O grupės lyderis pakabinti vokalistę/muzikantę Kristin Ann Valtysdottir ir apsigyventi Berlyne… “Mes plėšomės tarp Berlyno ir Reikjaviko. Tai labai vargina. Dainas kuriame su vienais muzikantais, o koncertuojame su kitais” – skundžiasi Kristin.

MUM ne tik išleido 5 albumus (neskaitant perleisto pirmojo), bet ir įsirašė į tą išrinktųjų grupių sąrašą, kurios (per)kūrė ir gyvai atliko filmo garso takelį. Jų (per)kurta muzika Sergėjaus Eizenšteino filmui “Šarvuotis Potiomkinas” buvo atlikta turnė po Ameriką metu ir garsiajame Gijono kino festivalyje Ispanijoje.

Po sėkmingo debiuto jiems dar nežinojome srityje, grupė nusprendė tęsti veiklą ir sukurti muziką savo mėgstamiausio poeto – Gyrdiro Eliassono – pjesei “Miegantis ratas”. Ji buvo transliuojama per nacionalinį Islandijos radiją. Po transliacijos žmonės sakė, kad jie jaučia bendrumą tarp autoriaus žodžių ir muzikos. Vis dėlto, jei MUM muzikos paklausysi įdėmiau, išgirsi dar ne tokių dalykų… Žiemos miegu palaimingai miegantys Mumiai, tyliai krentančios snaigės ir pavasarį dudele kviečiantis piemenėlis – vietos užteks visiems, nes Islandijos sniegynai beribiai.

Kiekvienas turi atrasti MUM. Jei jums jie nepatinka – palaukite, ateis laikas, kai jus migdys nebe Stingas ar SPIRITUALIZED, o mama iš tolimosios Islandijos…