Jei jums kada bus liūdna, būtinai nueikite į apleistą Kauno autobusų stotį, ir ten užsirūkykite. Tada jūs sutiksite neeilinį apsileidusį senį, kuris papasakos jums savo gyvenimo istoriją, kuri ir taps jūsų pirmojo romano “Šnabždesys” pagrindu. Netikite? Tik tada, kai perskaičiau būtent taip gimusį Vilio Normano darbą, supratau, kad nieko nesupratau. Viršelis irgi baisus, primena Karmėlavos kapines.
“Romane jūs atrasite save: nuolat ieškančius, kartkartėm nusiviliančius, bet visada kupinus vilčių susikurti geresnį gyvenimą ir laimę”, – žada autorius. Nė velnio! Viduje randame pasaką apie praktinės filosofijos dėstytoją, kuris dėl kažin kokių priežasčių tampa Lietuvos prezidentu, gerokai pasiblaškęs tarp žmonos ir meilužės, nepaprastai konservatyvių tėvų, mirštančio draugo (kuris iš tikrųjų yra jo… na, tiek to) ir vis sunerimęs, ar šelpti ties universiteto kampu įsitaisiusią elgetą (kuri… tiek to). Romanas nusėtas klišėmis, protezais, tuštumos išgyvenimais gojelyje ir Dievoieška (kuri įsijungia ir išsijungia, priklausomai nuo romane pasitaikančių gydytojų verdiktų).
Ypatingai įdomūs romane moterų portretai – Rugilės ir Austėjos. Nepaprastai išlakios ir protingos, jos tarsi bitelės medaus labai įsikibusios to jaunojo praktinės filosofijos dėstytojo-prezidento, už ką autorius sodriai išrašo joms po mirties bausmę. Tiesa, dar lieka tarsi Normano alter ego – “dukrelė Saulė”, su kuria “prezidentas” varinėja filosofinius pokalbius.
Be šių pokalbių, bene įtaigiausia romano vieta – atskirų dalių anotacijos, kurias paskolino Šventas Raštas, Julienas Offray de La Mettrie, Tertullianas, Gilbertas Cesbron, Robbie Williamsas ir EVASCENCE. Dar vienoje vietoje minima A. Thirwello “Politika” (neveltui geriausia metų reklamos kampanija, oi neveltui, net čia įsigrūdo), tik nežinia kodėl… Deja, toliau seka įprastinis bildesys apie politiką, šeimą ir be abejo viso šito prasmę mirties akivaizdoje…
Paklausite, kodėl nekalbu apie romano gylį ir filosofines įžvalgas. Ogi todėl, kad to gylio – mano nuomone, čia tiek, kiek Edmundo Malūko romanuose. Tai ne mūsų kartos romanas. Tai Malūko kartos knyga. O gylio randame daug daugiau to paties autoriaus to paties pavadinimo eilėraštyje, šiomis dienomis publikuotame “Rasyk.lt”.
Lapkričio 11, 2005 13:14
Kaip sakė Madonna, mes matome tai, ką norime matyti. Kai parašysi ką nors geriau, aš būtinai perskaitysiu ir įvertinsiu. Sakai neradai gylio? Žmogau, tu išvis neįsigilinai į šią knygą. Nesupratai, ką aš ja noriu pasakyti, o recenzijoj atpasakoji turinį, kaip pirmokėlis, ir dar taip graudžiai banaliai. Nors pasipūtimo tau ir netrūksta.
Recenzija “puiki”, deja, joje išanalizuotas tik paviršius, nes recenzentas matyt per dau gerai galvoja apie save, kad matytų duagiau.
Sėkmės darbe.
Tavo palyginimas su Malūku juokingas, bet tiek to.
Lapkričio 14, 2005 11:56
Mindyti lengva, faktas, gerą žodį surasti – sunkiau, irgi faktas. O man rodos, kad ši knyga – kaip tik bandymas išlipti iš post-Malūkinės primityvybės ar černūchos ir pasukti bent jau į Coelho vagojamus vandenis (ir, tiesą sakant, kokio galo lietuviams mokėti tam pranašui, jeigu štai mūsų 20metis mažai kuo jam nusileidžiančią knygą sušraibino?) Svarbiausia – ten nepasilikti, o plaukti toliau. Ko ir linkiu VN.
Lapkričio 15, 2005 11:18
O Šventas Naivume! Tokia rašliavėlę net su Malūku nėr ko lyginti, ka ten Coelcho! Nuobodūs paistalai ir kliedesiai. Matyt, per prasta žolytė papuolė. O jau visai crazy, kai pats autorius įrodinėja, kad jis genijus. Who Let’s The Dogs Out? Kas sustabdys grafomanus?
Lapkričio 20, 2005 23:02
Jo, jei kas nori įsitikinti straipsnio autoriaus teisumu, tiesiog užeikite į rasyk.lt paskaityti VN eilių, tada ima ir kyla klausimas, pagal ką atrenkamos knygos leidybai…
fu, net susinervijau, filosofas blem:/
Lapkričio 22, 2005 01:17
Klausykite. A tas grafomanas dar gyvas? Mat skaičiau, kad susilaukė LT politikų grąsinimų, neva atskleidžiami jo romane (dekonstruojami, čto li?..) kažin kokie mechanizmai. Vat, galvoju, gal nušovė ir net “Srovės” neparodė, nes politika, brolyčiai, žewrei kenkia jauniems rašytojams. Mirtinai.
(Bet kas do primityvus “pjiaras” :)))
Lapkričio 22, 2005 20:01
o dabar teks rimtai ieškoti šios knygos.
rasim.
Sėkmės,gerb.Vili ;)
Sausio 1, 2006 15:16
Tiesa, pradzioje kritisai ziurejau i knyga.. Bet gal kritiskumas buvo tame, jog knyga parasyta vos mano bendraamzio…. taip… Ir as svjoju kada parasyti koia knyga…
Sia knyga “snabzdesys” tycia ar netycia nusipirko keleta mano labai gerbiamu, autoritetingu zmoniu… Vos pamacius ja gulint ant stao tik syptelejau… O po kiek laiko, paklausus, kaip knyga, is visu sulaukiau tik Tegiamus ivertinimus… Labai gera, ydomi ir stipri knyga! Labai siulo dabar ir man ja perskaityti… Butinai taip ir padarysiu! Visi, kiek zinau, susizaveje knyga… O ypac turint galvoje, kad tamsta dar tox jaunas….
Nuosirdziausi sveikinimai!!!
Ir linkejimai….
Sausio 4, 2006 11:45
Kazi kaip triuksmo mazoka apie sia ,aciprasant,knyga?
Kas ja pirks,jei siteip?
Birželio 26, 2006 14:32
Jeigu paskutinis komentaras yra autoriaus, tai turbūt daug kas su manim sutiks, kad labai lengva pastebėti, jog autorius yra truputi pasikėlęs ir arogantiškas. Ir kodėl į kritiką reaguoja puolimu? Negi tik autorius gali geriau už kitus suprasti, ką jis nori pasakuti savo knyga? O gal autorius pats galėtų parašyti ir savo knygos recenziją, nes visi recenzentai tokie kritiškai nusiteikę ir “per daug galvoja apie save”, che che…
Liepos 4, 2006 22:00
autoriui kurį laiką nereikėtų rašyti, ypač jei imasi temų ne pagal amžių? Kažkaip juokinga ir graudu, ir gaila autoriaus, kai skaitai:)))
Liepos 28, 2006 13:45
sia knyga perskaiciau per kelias dienas… jos buciau neskaiciusi bet ji mane sudomino… tiesasakant ji mane priverte pagalvoti apie taip kaip as elgiuosi ir ka galvoju apie elemetarius dalykus… is tikruju pabaigos tikejausi iek tiek kaip ir visuose romanuose ar kituose kuriniuose bet dje apsigavau… is pradziu nesupratau kodel Normanas neranda spendimo, bet gerai pagalvojau kad ir as taip panasiai galvoju… bet tai nesvarbu… man si knyga patiko galeciau skaityti dar karta bet jau bus neidomu… sia knyga reikia skiatyti labai atidziai ir isjausti i pagrindinio veikejo kaili… tada tai tikrai bus labai idomu…
Rugsėjo 29, 2006 04:13
Ir kaip as dar stebiuosi, kad draugai lietuviai turi tiek pavydo ir pagiezos..Perskaiciau knyga ta pati vakareli, kai gavau mamos siuntini..dziugu, kad yra tokio jaunimelio ant Lietuvos zemeles, ne visi issilakste taip kaip as. Su kiekvienu sios knygos puslapiu gryzdavau i savo gyvenimo ieskojimu tarpsni, tiesa, jis dar net neipusejes, tik siek tiek pristabdytas, bet anyway – smagi knygute, na o ‘sventumas’ – siek tiek ‘sunkoka’, jauciasi kad keiciasi ieskojimu stilius. Rasyk, mazuli, o mes skaitysim :))
Rugsėjo 29, 2006 04:24
Tik idomu ir net keista, ka tu ten tame “amerikos lietuvyje” tokio nekalto ir nuosirdaus radai? Vartau kiekviena ketvirtadieni, bet jokio profesionalumo ten neizvelgiu..Gal noretum straipsniukus rasyt, tai patobuletu musu cikagos laikrastukas. O citatos, tai visai cute..
Sausio 16, 2011 12:21
jo,autorius save laiko aristoteliu,turi ta mada lepaus jaunimelio tevyne ir tautiecius peikti
Lapkričio 12, 2012 00:50
buy tramadol online reviews order tramadol from canada – tramadol 50 mg dosage