Vilis Normanas “Šnabždesys”

Jei jums kada bus liūdna, būtinai nueikite į apleistą Kauno autobusų stotį, ir ten užsirūkykite. Tada jūs sutiksite neeilinį apsileidusį senį, kuris papasakos jums savo gyvenimo istoriją, kuri ir taps jūsų pirmojo romano “Šnabždesys” pagrindu. Netikite? Tik tada, kai perskaičiau būtent taip gimusį Vilio Normano darbą, supratau, kad nieko nesupratau. Viršelis irgi baisus, primena Karmėlavos kapines.

“Romane jūs atrasite save: nuolat ieškančius, kartkartėm nusiviliančius, bet visada kupinus vilčių susikurti geresnį gyvenimą ir laimę”, – žada autorius. Nė velnio! Viduje randame pasaką apie praktinės filosofijos dėstytoją, kuris dėl kažin kokių priežasčių tampa Lietuvos prezidentu, gerokai pasiblaškęs tarp žmonos ir meilužės, nepaprastai konservatyvių tėvų, mirštančio draugo (kuris iš tikrųjų yra jo… na, tiek to) ir vis sunerimęs, ar šelpti ties universiteto kampu įsitaisiusią elgetą (kuri… tiek to). Romanas nusėtas klišėmis, protezais, tuštumos išgyvenimais gojelyje ir Dievoieška (kuri įsijungia ir išsijungia, priklausomai nuo romane pasitaikančių gydytojų verdiktų).

Ypatingai įdomūs romane moterų portretai – Rugilės ir Austėjos. Nepaprastai išlakios ir protingos, jos tarsi bitelės medaus labai įsikibusios to jaunojo praktinės filosofijos dėstytojo-prezidento, už ką autorius sodriai išrašo joms po mirties bausmę. Tiesa, dar lieka tarsi Normano alter ego – “dukrelė Saulė”, su kuria “prezidentas” varinėja filosofinius pokalbius.

Be šių pokalbių, bene įtaigiausia romano vieta – atskirų dalių anotacijos, kurias paskolino Šventas Raštas, Julienas Offray de La Mettrie, Tertullianas, Gilbertas Cesbron, Robbie Williamsas ir EVASCENCE. Dar vienoje vietoje minima A. Thirwello “Politika” (neveltui geriausia metų reklamos kampanija, oi neveltui, net čia įsigrūdo), tik nežinia kodėl… Deja, toliau seka įprastinis bildesys apie politiką, šeimą ir be abejo viso šito prasmę mirties akivaizdoje…

Paklausite, kodėl nekalbu apie romano gylį ir filosofines įžvalgas. Ogi todėl, kad to gylio – mano nuomone, čia tiek, kiek Edmundo Malūko romanuose. Tai ne mūsų kartos romanas. Tai Malūko kartos knyga. O gylio randame daug daugiau to paties autoriaus to paties pavadinimo eilėraštyje, šiomis dienomis publikuotame “Rasyk.lt”.