Loreta Anilionytė “O kas po to?”

Nušarmojo jau mano smilkiniai… Kadangi per savo ilgą ir sudėtingą gyvenimą, kaip koks Aivaras Stepukonis, esu ne tik klausęs Norkaus, Šaulausko ar Šliogerio paskaitų, bet ir prodiusavęs ne vieną popkultūros projektą, jaučiu esąs pajėgus apžvelgti šį “aukštosios” ir “popkultūros” santykį nagrinėjantį romaną. Dar noriu pasakyti, kad…eee… tam tikroje “kelio vietoje” man labai patiko skaityti Jackie Collins romanus apie tą temą.

Deja, čia ne Jackie Collins, autorė – filosofė iš Lietuvos… Knyga iš esmės nagrinėja middle of the road, 30-40 mečių kultūrą ir jos didžiąsias dilemas – Enter Cynicism Exit (kas paskaitys knygą (gal) supras, apie ką tai?)_, Įsipareigojimą ir Laisvę, Atsakomybę prieš Dukrą, Gaivalą ir Susitvardymą, Vilnių ir Likusį Pasaulį, Siųsti-SMS-ar-Nesiųsti ir taip toliau…

Pagal autorės sumanymą, čia susiduria “laisva” filosofė Jūratė ir senąją, patriarchalinę, davatkišką Lietuvą atstovaujantis Žvaigždūnas, o tiksliau jo kotas ir brendis. Kaip galite atspėti, lyčių stereotipų, čia, švelniai pasakius, netrūksta…

Taigi, makščių ir kotų formos, “Eurovizija” (kaip be jos), žmona su chalatu, moterys C-Dur tonacija provincijos viešbutyje be chalatų…o iš kitos pusės – Radauskas (kaip be jo), Stingas, Philas Collinsas… Belieka tik laisvalaikiu paspėlioti, kokį čia Žvaigždūną ir jo dulksvą aplinką autorė čia aprašė… O gal tai tik vaizduotės sukurtas monstras?

Taigi, o kas po to? su šitokia lithuanian style middle of the roadkultūra, muzika ir vertybėmis…. Po to, matyt, Kazokiškės, nes Kariotiškės jau perpildytos…