Jolita Seredaitė “Auksinis Berniukas”

Jolita Seredaitė – viena iš mėgstamesnių pastarojo meto beviltiškų realybės šou herojų. Nepaisant to, kad ji tyliai, bet atkakliai sudalyvavo (pralaimėjo) net keliuose iš jų, ją galima buvo pamatyti keliuose su “Ore” susijusiuose vakarėliuose. Štai dabar ji tyliai bet atkakliai parašė knygą apie gyvenimą… o kadangi ją jau “Maksimoje” jau pardavinėja su nuolaida, galime apžvelgti ir mes. Viršelis, beje, traukia akį.

Štai dabar ji tyliai bet atkakliai parašė knygą apie gyvenimą… o kadangi ją jau “Maksimoje” jau pardavinėja su nuolaida, galime apžvelgti ir mes. Viršelis, beje, traukia akį.

Skirtingai nei žemiau apžvelgiamame Anilionytės romane, šioje knygoje jokio besidarkančio natūralizmo nėra. Čia herojai ne vaizdžiai dulkinasi, o tyliai apsisprendžia veikti. Arba neveikti. Tomelyje rasime nuorodų į narkotikus – “žolę” Niujorke, netgi kreką… Fynikso gete.

Atrodytų, kad šis atkaklus, netgi hipnotizuojantis pasakojimas visai išgalvotas, jei ne, atrodytų, realistinės detalės – heroję Los Andžele globajantis Kimo Arbas. Tam, kad ji “atsitiktinai” pakliūtų į vakarėlį šalia Leonardo Di Caprio.

Atrodo, kad dauguma romano herojų – Albinosė, Rama, Zuzana netgi Karolis ar Gabrielius – tai tik prozininkės alter ego, kuriuos ji pasmerkia žūčiai tik tam, kad truputį išsilaisvintų iš savęs. Bet nuo savęs, žinia, nepabėgsi. Gali tik pervažiuoti Ameriką ir truputį susitaikyti su savimi, ir gal tais, kuriems lemta gyventi vienu metu su tavimi. Nes kitaip viskas bus labai painu.

Hipnotizuojanti knyga, tik nežinia ar gerąja prasme, ar tiesiog tingulys užėjo…