Lietuviškai tai – stalo futbolas

Daugelis mūsų esame sukioję stalo futbolo rankenėles, bet tai buvo taip seniai, dar tarybiniais laikais, kai kiekviename pionierių ar gamyklos poilsio kambaryje stovėdavo po stalą. Puikios vakarietiškų išradimų kopijos. To meto valdžia, labai rūpinosi liaudies laisvalaikiu. Darbo, duonos ir žaidimų…

Menas, sportas, gamta…žaidimai. Yra ir dar vienas, kuris magiškai įtraukia. Pasaulyje stalo futbolas egzistuoja jau nuo XX a. pradžios.

Per beveik šimtmetį jis tapo neatsiejama žaidimų kultūros dalis. Baruose, klubuose, sporto centruose, universitetuose, namuose gali rasti futbolo stalus. Nesutiktum žmogaus, kuris nieko nežinotų apie stalo futbolą. Tuo labiau, kad tai yra ir sporto šaka, kuri neužilgo gali tapti olimpine. Jau nuo 1960 m. kūrėsi stalo futbolo federacijos jungiančios šio sporto mėgėjus. Žinoma, dėl komunikacijų stokos tarptautinei federacijai susikurti buvo sudėtinga. Atsiradus internetui, ši problema dingo savaime. Skirtingų šalių stalo futbolo federacijos pradėjo glaudžiai bendradarbiauti, dėka to žaidėjai galėjo susipažinti su skirtingais futbolo stalais bei žaidimo stiliais. O nuo 1990 m., buvo pradėti rengti tarptautiniai turnyrai. Galiausiai, 2002 m. rugpjūčio 16 dieną, buvo sukurta Tarptautinė Stalo Futbolo Federacija (I.T.S.F).

Šiandien I.T.S.F. vienija 35-ių šalių stalo futbolo federacijas (Alžyras, Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Kamerūnas, Kanada, Kinija, Kosta Rika, Čekija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Hong-Kongas, Vengrija, Indija, Iranas, Airija, Italija, Japonija, Liuksemburgas, Meksikas, Marokas, Olandija, Nigerija, Pakistanas, Lenkija, Rusija, Senegalas, Slovakija, Pietų Afrika, Didžioji Britanija, JAV, UAE). Deja, kaip galima pastebėti, kad Lietuvos sąraše nėra.

Kodėl…? Todėl, kad mes esame labai užsiėmę žmonės ir mūsų ekonominis augimas Europoje yra didžiausias. Bet, gal galime trumpam stabtelti ir atsipūsti, nes mūsų savižudybių skaičius bei išgeriamo alkoholio kiekis Europoje taip pat yra didžiausi. Ar mes esame labai nuobodūs ir niekas, kas domina pasaulį mums neįdomu…? Ar mes esame krepšinio tauta ir taškas…? Bet kodėl tada pasaulio futbolo čempionato stebėti, kur net nedalyvauja Lietuvos rinktinė, ieškome „didžiųjų ekranų“. Gal mes nesugebam kurti, organizuoti, pakelti užpakalius nuo kėdžių, atsistoti nuo staliukų nukrautų alaus bokalais ir patys save pralinksminti, o tik gaudyti ką mums pameta kiti…? Gerai, pasiliekame pozicijoje tokioj, kad pas mus viskas dar nauja, viskas kuriasi, ir viskas dar priešakyje.

Vilniaus, Lietuvos sostinės, klubuose ar baruose futbolo stalus galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Galima paminėti: „FORUM PALACE“, „RING BAR“, „PLAY CLUB“, „MANO KAVINĖ“, „INTRO“, ir tai, ne su kiekvienu įmanoma žaisti, nes jų būklė toli gražu ne geriausia. Vakaruose, atvirkščiai, sunku rasti barą, kuriame nebūtų futbolo stalo. Kodėl…? Nes tai yra „biznis“, po 2 Lt už žaidimą, kai žaidimas gali trukti iki 20 min., keturiems žmonėms, labai normali, reali kaina. O per dieną stalas gali uždirbti iki 30Lt baro šeimininkui. Kodėl gi ne…? Per 100 dienų stalas atsiperka 100%. O, kur dar klientų trauka, pramoga, parduoti gėrimai, baras paprasčiausiai gali suklestėti, kaip niekada.

Bet vėlgi, susiduriame su lietuviškai mąstančiais klientais: „Jeigu aš ateinu pas jus į barą ir užsisakau bokalą alaus, net už 5 lt, prašom mane palinksminti nemokamai, nes aš sunkiai dirbu ir noriu pramogų, jei ne, aš eisiu į kitą barą ir man nusiš…t ant jūsų stalo futbolo…“. Gal pripraskim vieną dieną mokėti už kitų paslaugas, nes labai mielai imame užmokestį už savąsias. O ir geras laikas už dyką labai greitai tampa nuobodus.

Stalo futbole, kaip ir visuose žaidimuose yra tam tikra taktika, susitarimai ir taisyklės. Svarbiausia iš jų, – negalima persukti žaidėjų daugiau nei 360 laipsnių. Bet kaip sukiojant rankenėles su žaidėjais, žaidimas paprasčiausia praras savo žavesį ir taps panašus į žudymo mašiną. Didžiajame futbole, taip pat nepamatysime netaktiško, neapmąstyto žaidimo. 11 stalo futbolo komandos figūrėlių kaip marionetes valdo tik vienas ar du žaidėjai, tam be abejonės reikalingi įgūdžiai. Jie atsiranda su laiku ir noru.

Daugelis taisyklių stalo futbole labai panašios į tikrojo futbolo. Tokia kaip vidurio kamuolys, kai po įvarčio kamuoliukas atitenka įvartį praleidusiai komandai ir žaidimas pradedamas nuo vidurio žaidėjų eilės. Ar „kampinis“, kai kamuoliukas palieką aikštelę, tada priešininkų komanda gražina kamuoliuką iš artimesnio kampo. Arba 11 metrų baudos smūgis… Komandai nusižengus, gali būti skirtas baudos smūgis, vizualiai labai panašus į 11 metrų smūgį į vartus. Savaime suprantama, ne už žaidėjo pargriovimą vartininko aikštelėje. Žaidimo tikslas labai paprastas, – pergudrauti priešininkų komandą ir pelnyti įvartį. Bet taktika gali būti labai įvairi.

Yra ir skirtumų. Visų pirma, tai šį žaidimą reikia žaisti ne kojomis, o rankomis. Aikštelė čia daug kartų mažesnė, o ir baigtis rezultatu 0:0, 0:1 ar pan., negali. Čia galime rasti panašumų su tenisu ar kitais panašiais žaidimais, kai žaidžiama iki tam tikro skaičiaus pergalių, kai viena iš komandų pasiekia 7 ar 10 įvarčių. Įvartį įmušti į vartus, tai – menas. Reikia arba greičio arba technikos, o dar geriau ir vieno ir kito. Kartais į vartus mušamo kamuoliuko greitis gali siekti iki 120 km/h. O ir psichologinis žmogaus pasiruošimas, labai daug ką lemia. Užtenka 5 min., pasivarinėti kamuolį, be rezultato atakuoti priešininkų vartus, kaip atrodo, kad nukris rankos, ir norisi kuo greičiau pelnyti įvartį, kad atslūgtų įtampa. Ir kuo gi nepanašu į tikrąjį futbolą…? Ekstremalu.

Pažvelkim iš kitos, finansinės pusės. Labai sėkmingai vakaruose vyksta stalo futbolo turnyrai, su tikrai dideliais priziniais fondais. Las Vegase „Warrior“ stalo futbolo turnyro prizinis fondas – 200.000 USD. Tai be abejo didžiausias ir prestižiškiausias pasaulyje turnyras, tačiau beveik kiekvieną savaitgali daugelyje šalių vyksta vienokie ar kitokie stalo futbolo turnyrai su mažiausiai 500 USD prizais nugalėtojams.

Liepos mėn., 26-30 dienomis Tulno mieste, Austrijoje, vyks pasaulio čempionato serijos turnyras. Prizinis fondas – 50.000 €. Tai, gal ir yra neblogas pretekstas tiesiog gerai žaisti ir iš to uždirbti. O dar milijonai barų su mėgėjais pažaisti iš pinigų… Brolau, gali gyvent ir vargo nematyt, tiesiog žaidimas, plius įgūdžiai, kurie gali būti tiesiog įgimti ir ištobulinti. O dar garbė atstovauti savo šaliai tarptautiniuose turnyruose.

Kas keturis metus, toje pačioje šalyje kaip ir didžiojo futbolo pasaulio čempionatas, vyksta mažojo, stalo futbolo čempionatas. Vokietijoje, Hamburge dalyvavo rinktinės net iš 20 šalių (Belgija, Prancūzija, Japonija, Airija, Pietų Afrika, Vokietija, Didžioji Britanija, Kanada, Slovakija, Čekija, JAV, Vengrija, Liuksemburgas, Kosta Rika, Lenkija, Austrija, Italija, Argentina, Danija, Olandija). ITSF Pasaulio čempionais tapo Austrijos rinktinė. Manau, kad jie laimingi ne mažiau, nei Italijos rinktinė, iškovojusi FIFA pasaulio čempionų titulą.

Mums trūksta Lietuvos, o jums…?

2010 metais Pietų Afrika. Dar turim laiko…