SIRKE – He Probably Hoped To Get Away With Just A Simple Apology… I Don’t Think So, Not This Time

Taip, pagaliau praėjusios vasaros atradimu galime pasidalinti ir su jumis! Saulėtą vasaros dieną visi užvertę galvas žiūrėjome į nuostabiąją SIRKE bosiste Laurą ir, patikėkit, girdėjome ne mažiau nuostabius garsus. Metų pabaigoje šie latvių herojai koncertavo Vilniuje ir “Ore” rankose atsidūrė melsvas žuvinais-lėktuvais papuoštas albumas, visu 100% vertas nerealiai ilgo savo pavadinimo. Ir alsuojantis linksmai novatoriška nuotaika a la NOZH DLIA FRAU MULLER iš Piterio ar ankstyvasis Jimi TENOR. Įprastinis rokenrolo instrumentų rinkinys, nuspalvintas klavišiniais ir pučiamaisiais. Be to, nuolat kažkur spragsi, pukši, cypsi, kiauksi, -si įvairūs elektroniniai garseliai. Albume vokalo beveik iš viso nėra, tačiau jaukios melodijos bangos ritasi taip, kad belieka tvirtai įsikibti į savo banglentę.
Jau pirma kompozicija “Take Me To Bed or Lose Me Forever”, kurioje burnoja iš kažkur pasiskolintas juodaodis, užsodina ant delfino nugaros ir liepia gerai įsitverti už peleko. Stebiesi nuostabiai žaliu vandeniu ir koraliniais rifais su “Neirodisko” ir “Popaloora, Gimme The Light”, kol kas galų gale panyri į vandenyno gelmes su “How To Use Lift” ir stebi margaspalvę diskoteką fone skambant “Select Disco 1”. Čia susipažįstame su dviem keistuoliais: Jaroslavu Speiseku (“Jaroslav Spacek Will Be The Next Big Thing”) ir Stanislavu Borisovičiumi Gusevu (“S.B.Gusev”). Paskutinė kompozicija – “Beauty On The Blue Line” – atsisveikinimas ir liūdna kelionė atgal. Tai – viena SIRKE albumo perklausos variacijų. Kiekvienas, be abejo, susikurs savo siužetą ir vaizdus – būtent tuo ir žavus šis albumas.
Kaip ir žurnalas “National Geographic” (jo iliustracijos panaudotos albumo viršelyje), šis albumas – maloni ir netikėta kelionė.