Režisierius debiutantas Jeanas-Christophe’as Comaras, pasivadinęs Pitofo slapyvardžiu, pateikia neprastą kino reginį. Pirmą kartą kino istorijoje viskas nufilmuota skaitmenine vaizdo kamera, todėl “Vidoką” galima pavadinti savotišku apšilimu prieš “Žvaigždžių karų” antrąjį epizodą.
Skirtumas jaučiasi nuo pat pirmųjų kadrų – daugybė stambių planų (per visą ekraną rodomi net išpuvę vieno herojaus dantys), profesionalus montažas (gražūs perėjimai iš vienos scenos į kitą), originali scenografija (kiekvienas epizodas atrodo stilingai ir išskirtinai) ir daugybė specialiųjų efektų (netgi 1830 m. Paryžius buvo sukurtas kompiuteryje).
Prie herojų įvaizdžio savo rankas ir idėjas pridėjo tamsusis prancūzų kino genijus Markas Caro (“Delikatesai”, “Dingusių vaikų miestas”), kurio dėka purviname Paryžiuje gyvena prostitutės, įvairūs ištvirkėliai, išsigimėliai ir kitokie kriminalinės pakraipos tipeliai.
Originaliausiai atrodo pagrindinis blogietis, paslaptingasis Alchemikas, kuris savo veidą slepia po veidrodine kauke. Jeigu joje pamatai savo atvaizdą, tai jau gali ruoštis atsisveikinimui su gražiu gyvenimu.
Siužetas nėra perdaug ypatingas, nes kūrybinė grupė labiau rūpinosi, kaip viskas atrodys kino ekrane. Tačiau rašytojui Jeanui-Christophe’ui Grange pavyko užmegzti neblogą detektyvinę mįslę, kurios labiausiai neįtikėtinas atsakymas bus išduotas tik finale.
Komentarai