Panikos kambarys (Panic Room)

Būtent Davidas Fincheris yra kaltas dėl poros geriausių 90-ųjų filmų. “Septyni” ir “Kovos klubas” smarkiai kilstelėjo atlikimo, intrigos ir įtampos išlaikymo kine karteles. Taip smarkiai, kad naujasis režisiriaus darbas yra pralošęs dar prieš prasidedant pirmiesiems titrams. Bet! Titrai, kokius kažin ar esi matęs, ir visa kita, nors ir smarkiai suholivudinta, vis gi nepaslepia Fincherio gebėjimo kurti jam būdingo “oro virpėjimo” trilerius.

Veiksmas vyksta prabangiame name, kurį milijonierius vyras skyrybų proga paliko savo buvusiai žmonai Meg (Jodie Foster). Jame – daug erdvės, brangūs baldai, liftas ir, svarbiausia, panikos kambarys. Tai slapta patalpa su metalinėmis durimis, atskira telefono linija, maisto pripildytais šaldikliais ir monitoriais, kuriuose galima stebėti kameromis filmuojamus įvykius kituose kambariuose. Dar pačią pirmą naktį į namą įsibrauna trys banditai, todėl Meg ir jos diabetu serganti dukra slepiasi panikos kambaryje. Suprantama, berniukams reikia kažko labai brangaus, to, kas paslėpta būtent tame kambaryje. Vienintelis būdas sužinoti, ar jiems pavyks – likti atsimerkus. Jei tai įmanoma.