“Žiūri į knygą ir matai špygą”- deja taip dažniausiai ir būna ne tik su knygomis, bet ir su plokštelėmis. Atrodo, aiškiai parašyta Thievery Corporation, ir iš įpročio lauki to tipiško jazzy skambėsio, kurį nuolat prisimeni iš Woody Allen filmų garso takelių. Ugu! Lauki, lauki ir nesulauki. Nes plokštelėje vietomis gali išgirsti ne tik “rasta-jamaika”, “surf-brazil”, bet ir žavingų prancūzių liūdnas raudas ir daineles.
Mįslė toje dežutėje su užrašu “The Richest Man In Babylon” – Thievery Corporation!!!, ką jau sakyti apie bandymus atspėti kas viduje. O viduje tipiškas downbeat, trip hop, dub ir porą azijietiškų akcentų. Rafinuotas Emilliana Torrini islandiškas balsas priduoda šitam albumui tikro išskirtinumo ir žavingumo, kvepia snobizmu, bet argi tai nėra geros lounge muzikos privalumas? DC visad pasižymėjo, kaip intelektualai, dėl to jie pradeda stengtis “patekti į žvaigždes” ir šiame darbelyje, jie progresuoja originalumo linkme ir eina palei laiką, dėl to matosi jų visiškas ne-noras pasenti ir tapti nuobodžiais.
Komentarai