Malonumų gatvė (“Rue des plaisirs”)

Malonumų gatvė“ tai filmas apie meilę, kuri yra įmanoma tik tai kine. Mano galva, tai istorija apie Mažylį Lui, kuriam „pasisiekė“ gimti bordelyje, ir apie jo didelę meilę prostitutei vardu Marion, kurios vaidmenį atlieka žavioji Leticija Kasta. Apie paradoksalią, nepaaiškinamą, beviltišką meilę – apie tikrąją meilę, kokia dabar retai kur sutiksi.

Vaikystėje į motinos klausimą „Ką tu veiksi, kai išaugsi?“ Mažylis Lui nuolat atsakydavo „Rūpintis moterimi“…Ir sutikęs prie durų įėjimo Marion, jis suprato, kad ji ir yra ta pati moteris, kuria jis norėtų rūpintis, kuriai jis negailėtų savęs ir savo laiko. Po kurio laiko mes matom, kaip Mažylis tampa Marion angelu sargu. Nereikalaudamas iš jos jokių jausmų jis pradeda dėl kažkokios neaiškios priežasties ieškoti to, kas tikrai jai tiktų ir atneštų laimę, to, su kuriuo ji būtų laiminga. Mažyliui pasisekė įtikinti Marion, kad tas žmogus egzistuoja, kad reikia tik palaukt ir jis pats savaime atsiras, tuo labiau, kad šitas žmogus jos irgi ieškos.

Galiausiai atsiranda Dmitri (Vincent Elbaz): (ne)atsitiktinis susitikimas perklausyme, kur Mažylis nutempė Marion, kad ji pagaliau dainuotų (jos slapta svajonė) music halle. Taip režisierius iki galo pastato savo nesąmoningą meilės trikampį ir pabrėžia, kad Mažylis Lui neturi tapti Marion mylimu žmogumi. Bet žiūrovai tik to ir laukia, kada gi marion pripažins Lui ir supras, kad tai ir yra jis, kuris ją iš tiesų myli…

Jeigu į šitą istoriją žiūrėti skeptiko akimis, tai nėra sunku suprasti, kad jinai nėra verta nei savo reklamos, nei Leticijos Kastos, nei publikos ovacijų, nei tiek apie ją pasakytų gerų žodžių, tiesiog eilinis filmas – eilinio mąstymo eilinė prostitutė svajoja apie eilinius dalykus, kurie greičiausiai taip ir nebus įgyvendinti, kurie slepia savyje nekalbią ir tylią tuštumą, kvailystes ir ribotumą. Dmitri – eilinis „negeras“ berniukas, vagis, svajingas kvailys, kuriam vis dar sekasi, tačiau tą dieną, kai jį pagaus tikrai ne už kalnų. Labiausiai gaila „švento“ Lui, nepasisiekė vaikinui…bet ir tame galima surast savo pliusų, jei įsižiūrėti. Lengvo siužeto filmas, kas pripratęs žliumbti ir bliauti filmo pabaigoje, tai „Malonumų gatvė“ tikrai tam tinkantis variantas.