Pastaruoju metu forumuose kilo tokia, sakyčiau, įdomi diskusija, kas visgi yra lounge ir kas pirmasis šį terminą idiegė Lietuvoje. O diskusiją, spėju, paakino pastaruoju metu Vilniuje itin populiarėjantys sekmadieniniai pasisėdėjimai vakarais Čane, Cafe de Paris, Forte, ir, nuo šio sekmadienio, […]
Šį penktadienį Vilniuje duris atvėrė du nauji klubai. Sutikite, extra retas reiškinys, turint omenyje klubų pakraipą ir viltis. Apsilankiau didesniąjame – Intro:
Dešimt smagių valandų automobilyje nuo Vilniaus iki Talino, penkios valandos tarp ledų kretančiame naktiniame kelte, kajutėje be langų, kažkur prie variklių, kur neįmanoma užmigti neišgėrus pusbutelio degtinės, dvi valandos pagiringo aiškinimosi su suomijos muitininkais, kol jie iškniso mūsų kuprines ir radę tik kojines ir du nugertus butelius degtinės visgi leido mums įžengti į Helsinkį.
Niekada nesu buvusi Paryžiaus Kavinėje, nors iš draugų esu girdėjusi, jog sekmadieniais ten vyksta labai smagūs vakarėliai. Todėl šį kartą pasiryžau apsilankyti. Ir, panašu kad neapsišoviau.
Sekmadienio pavakare, kaip įprasta, pradedi galvoti apie patį baisiausią dalyką gyvenime – pirmadienio rytą, ir jauti lengvą susierzinimą. Atminty iškyla Delfi apklausos “Kuri savaitės diena jums sunkiausia?” rezultatai: pirmadienis, 54 procentai balsavusiųjų, ir tai dar labiau erzina. Erzina erzina erzina. Gerai, kad šį sekmadienį savijauta dar leidžia išlipt iš lovos ir nukeverzot iki Čano.