Interviu
Łukasz Twarkowski spektaklis „Lokis“: apie posttiesą ir didėjantį netikrovės jausmą
Rugsėjo viduryje lietuvių publikai pristatoma naujoji Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjera „Lokis“. Spektaklio režisierius lenkų teatro menininkas Łukaszas Twarkowskis, pernai apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už Krystiano Lupos spektakliui „Didvyrių aikštė“ sukurtas vaizdo projekcijas. Kūrinys gimsta įkvėptas Prospero Mérimée novelės „Lokys“, Bertrandʼo Cantat ir Vito Luckaus gyvenimo ir kūrybos.
Ezeri ir jų aplinkos atspindžiai
Paieškoje įvedus “band Ezeri”, sušmėžuoja: “Ezeri ir jauns projekts no Rīgas”. Latvių kalbos nemoku, bet pasijaučiu ieškodama to, ką ir taip pažįstu. Lietuvoje jie viešėjo ne kartą, dalyvavo jaunų atlikėjų konkurse “Novus”, kuriame užėmė trečiąją vietą, pagrojo ir “Vasaros terasoj”, o šį savaitagalį pasirodys “Loftas fest” įrengtoje “Europavox” scenoje.
Scenaristės Teklė ir Marija Kavtaradzės apie „Šventąjį“
Šiemet „Sidabrinė gervė“ už geriausią scenarijų įteikta filmo „Šventasis“ scenarijaus autoriams Andriui Blaževičiui ir sesėms Teklei ir Marijai Kavtaradzėms. A. Blaževičius tą vakarą atsiėmė Lietuvių kino akademijos apdovanojimus ir už geriausią filmą bei režisūrą. Marijai Kavtaradzei taip pat jau teko būti šioje scenoje: jos režisuoti trumpametražiai filmai „Paskutinis žmogus, su kuriuo kalbėjau“ (2010) ir „Man dvim keli“ (2014) buvo pripažinti geriausiais studento darbais.
Režisierius O. Koršunovas: „Bijau to, kas įvyks Norvegijoje“
Teatre besisukiojantys specialiai tam iškviesti psichologai, apmokymai kaip elgtis kilus provokacijoms, nacionalinio transliuotojo kameros, nukreiptos į pirmuosius spektaklio žiūrovus ir teatro meno vadovės kalba tiesioginiame žinių eteryje – tokiomis aplinkybėmis jau rytoj Oslo nacionaliniame teatre įvyksiačią premjerą pagal britų dramaturgės Saros Kane pjesę „Apvalytieji“ pristato režisierius Oskaras Koršunovas.
Rūta Mur: “Tiršta nelaimingos meilės kančia su 80’s polėkiu”
Vasaros pradžioje “Ore” gavo Rūtos Murinaitės laišką: “Aš 80-aisiais niekada negyvenusi, bet jaučiuosi labai jų pasiilgusi. Ypač muzikos. Ir kuo toliau, tuo labiau pastebiu šią nostalgiją tampant millennials reikalu, o nebe tėviško amžiaus žmonių būdu ,,grįžti”. Nors mano mama, augusi 80-aisiais, šoka pagal mano muziką ir braukia atsiminimų ašarą”.