Rugsėjo 13-ąją, penktadienį, Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti debiutinis režisierės Aistės Žegulytės filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“, kurio vaizdo anonsą (treilerį) sumontavo Eimantas Belickas. Pasak kelis dešimtmečius Andriaus Mamontovo grupėje grojančio muzikanto: „Vienas gero filmo kriterijų yra tai, kaip jautiesi po peržiūros – ar iškart jį pamiršti, ar dar norisi pasikalbėti apie jį ir padiskuotuoti.
Festivalis „Nepatogus kinas“ kviečia Lietuvos dokumentinio kino kūrėjus ir naujųjų medijų profesionalus dalyvauti tarptautinėse „ESoDoc” („Europos socialinė dokumentika”) dirbtuvėse, kurios spalio 11-17 d. atkeliauja į Vilnių. Čia vyks trečioji ir paskutinė kasmet organizuojamų vienų seniausių tarptautinių dirbtuvių sesija. Trys Lietuvos atstovai turės galimybę dalyvauti visoje mokymų programoje, o dar penkiems atrinktiesiems bus rengiamos individualios konsultacijos su užsienio ekspertais.
Nors „Baltijos kelią“ kasmet nuoširdžiai minime, neretai mūsų suvokimas apie šį istorinį įvykį apsiriboja tik tuo, kas ir kaip vyko čia, Lietuvoje. Kad neužstrigtume iliuzijoje, jog „Baltijos kelyje“ stovėjome vieni mes – lietuviai, Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) šiemet pristato programą „Baltijos keliai“.
Jei šiemet būtų organizuojami Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinės gervės“, debiutinis ilgametražis Aistės Žegulytės filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ būtų nominuotas bent keliose kategorijose. Šią dokumentinę alegoriją kino kritikai vadina vienu stipriausių 2019-ųjų lietuviškų kino filmų. Nuo rugsėjo 13-osios, pasakojimas apie iškamšų meistrus, bandančius atkurti gyvybę ten, kur jos nebėra, pradedamas rodyti Lietuvos kino teatruose, o kūrinį anonsuoja filmo plakate esančios atsikartojančios stirnų galvos, suteikiančios sustabdyto laiko jausmą.
Rugsėjo 12–22 d. Vilniuje ir Kaune vyks satelitinis Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginys – ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Šiemet prie ekranų kviečiami ne tik tokio kino mėgėjai, bet ir skeptikai. Įprasta manyti, kad senas kinas yra neįdomus, nejuokingas ir visomis prasmėmis primityvus. Festivalio organizatoriai kasmet įrodo, kad yra priešingai.