Kinas
VDFF 2025: „ji laukia saulėlydžio“
Tikriausiai kiekvienas, išnaršęs savo šeimos archyvus, norėtų atrasti tą išskirtinį vaikystės įrašą, kurį sudėtų į filmą. Režisierės ir buvusios “Ore” bendradarbės Martynos Ratnik filme pateikiama scena, kurioje tėtis dokumentuoja mažosios eilinę Martynos dieną, norėdamas palikti įrašą ateinančioms kartoms. Šis intymus archyvinis fragmentas tampa atspirties tašku trumpametražiam filmui „ji laukia saulėlydžio“ (2024), Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje pristatytam tarp trijų lietuvių premjerų.
Marija Nemčenko Aržanych ir jos „Gulbės nugara“
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis pristatė tris lietuvių trumpametražių filmų premjeras. Tarp jų – Marijos Nemčenko Aržanych filmas „Gulbės nugara“ (2023m.). Menininkė nemažai dirba su migracijos, tapatybės temomis ir renkasi jas pateikti per tam tikrą simboliką. Apie filmo simbolius ir kūrybinį […]
VDFF 2025: „Telieka tik pėdsakas“
Pirmą kartą peržiūrėjus filmą susimąsčiau: ką aš dabar mačiau? Filmas gana fragmentiškas, du perskilę ir vis į kitus vaizdus pereinantys ekranai sukuria neįprastą patirtį. Pradžioje bandai klausyti ir sekti paskui pasakotoją, tada jį pameti, tuomet jis tampa poetišku. Vaizdai veikia savarankiškai, be paaiškinimo.
G. Urbonaitės filmas „Renovacija“ apdovanotas Prancūzijoje, Ispanijoje ir Estijoje
Taline pasibaigęs prestižinis ir vienintelis Šiaurės šalių A klasės festivalis „Juodosios naktys“ įspūdingai vainikavo Gabrielės Urbonaitės filmo „Renovacija“ lapkričio keliones – čia buvo pelnytas geriausios Baltijos šalių režisierės apdovanojimas. Tai – trečiasis filmo prizas per savaitę: „Renovacija“ už geriausią režisūrą taip pat buvo apdovanota Araso (Prancūzija) kino festivalyje ir pripažinta geriausiu filmu Sevilijos (Ispanija) festivalio atradimų programoje.
Kaixo iš 73SSIFF!
Ankstyvas rytas po truputį aušo, leidžiantis pro išdegusius nuo vasarinės saulės kaitros laukus, prietemoje primenančius dykumą ar seną vesterną, šviesoms po truputį įsižiebiant kaimeliuose kalnų papėdėje. Nors vyliausi pravėdinti neįtikėtinai ilgos ir karštos vasaros nualintą kūną ir protą šiaurės vėjais, lietumi ir, žinoma, filmais, bet visgi patekau į eilinę ir jau nebesuskaičiuojamą šios vasaros karščio bangą San Sebastiane, kuri pajūrio drėgmėje buvo dar sunkiau pakeliama nei Madride.