Ketvirtoji visų pamėgtos psichodelinės orų prognozės iš Meksiko serija – per ir apie būgnus: dėliojant playlistą ir garso įrašus iš Meksiko gatviu ir vietovių kitaip ir būti negalėjo. Be to, dar ir širdis, paskutinįjį mėnesį niekaip nenustojusi plakti, todėl šio mėnesio laida gerokai emocionalesnė ir intymesnė.
Su jumis sveikinas antroji La Casa del Obrero Mundial serija – tiesiai iš Meksiko nuo visados jūsų Muk. Šįkart šalia įprasto garsų koliažo iš vieno tankiausiai apgyvendinto miesto garsu įrašų bei kūriniu nuo Carter’ių šeimynos, Lizzie Mercier Decloux ir Berlyno Keller Crackers, aštriausias laidos čili pipiras – interviu ir muzika nuo Etiopijoje gimusio, Australijoje augusio, Lotynų Ameriką išmaišiusio ir Meksikoje pasilikusio Benyam Seifu.
„Nė nemanykite, kad kada nors dar grįšiu į Meksiką. Negaliu pakęsti būti šalyje, siurrealesnėje, nei mano paveikslai“ – taip pasakė Salvadoras Dali po savo pirmojo apsilankymo šalies sostinėje – ir negrįžo. Užtat Muk grįžo ir po metų važinėjimosi amerikietiškais kalneliais […]
“Galbūt nėra jokios pabaisos… galbūt tai tik mes.” Jūsų dėmesiui ir ausims – paskutinis gyvas ėjimas atbulomis kartu su Muk “Cashmere” radijuje iš Berlyno.Prieš keletą mėnesių kažkas nutiko – Muk ėmė šokti su velniu. Po kiek laiko tai privedė prie neįtikėtino supratimo.
Praėjus metams po pirmosios Saturno kolonizacijos bei kelioms savaitėms po visomis prasmėmis skambiai nuaidėjusio “DT Camp” (per kurį, kaip teigia daugelis dalyvavusių, galimai juos buvo pagrobę ateiviai, nes visi iš šio festivalio grįžo “kažkokie kitokie”, bet nieks nemoka paaiškint, kodėl ir kaip) Muk vėl suka Saturno žiedus ant liemens vietoje lanko.