Pilnut pilnutėlė salė. Dolby Surround garsas. Žiūrovai, švilpiantys ir trypiantys iš nekantrumo. Neoninės šviesos, nuspalvinančios sienas ir sėdinčiųjų šypsenas. Ne, ne, tai ne MTV apdovanojimai ir net ne Oskarų įteikimo ceremonija. Tai- MIDI dienų kulminacija- roko opera “Žaidimo pabaiga”, sudrebinusi Vilnių balandžio 23-ąją.
„Popsas“, – šniurkštels nosimi koks tradicinio gotikinio roko mėgėjas. Žinoma, jis bus kiek teisus – LEMON JOY jau ilgą laiką maudosi „meinstrymo“ vandenyse. Tačiau jis kartu su A.Mamontovu bei (sic!) ŽAS frontmenu Mariumi Bereniu turbūt yra vieninteliai Lietuvos poppasaulio atstovai, neslepiantys simpatijų šaltai, paslaptingai ir tuo pačiu jausmingai gotikinei kultūrai.
Iš pradžių buvo The Times, ne visiškai aš jį supratau, bet kartas nuo karto prasukdavau kasetėje. Vėliau iš kažkur ant darbinio stalo atsirado Meridian kompaktas, kuriuo, neslėpsiu, piktnaudžiaudavau dažnai ir ne vietoje. Dar po kelių metų lygiai taip pat atsitiktinai cd grotuve užsiliko kažkieno Since Then.
Gimęs Mainze prie Franfurkto, Vokietijoje Ianas Pooley nuo neatmenamų laikų susižavėjo Detroit techno scena, Derrick May, o pirmąsias plokšteles išleido dar 1990 metais. Jo žingsniai į house muzikos pasaulį buvo pirmasis rinkinys “The Times” (1996, Force Inc.), pirmas “grynai jo” įrašas “Meridian” (1998, V2) ir visiems šokėjams iki skausmo, šėlsmo ir malonumo viršūnės pažįstamas “Since Then” (2000, V2).
…Būna juk, pamatai kuklų skelbimėlį, kukliai kviečiantį dar šiandien nesikarti, o ateiti ir padūkti kaip nedūkai šimtą metų. Šikart taip atsitiko su funk reanimatoriais Lietuvoje, BITĖMIS… prieš vakarą dar gerai nusilaksčiusi paskui futbolo kamuolį, reliai suabejojau, ar užteks dvasinės ir fizinės stiprybės priimti dozę fanko.