Ministry of Echology – meilė muzikai, draugams ir pasauliui

Prisipažinsiu, kad eidamas į susitikimą su „aidų ministrais“ jų repeticijoje jau žinojau ko tikėtis. Buvusioje legendinės ska grupės Dr.Green studijoje (užrašas vis dar paliktas kaboti garbingoje vietoje) dabar piešinių pavidalu ant sienų karaliauja saulės, medžiai ir liūtai. Tarp jų įsikūrę reggae/dub muzikantai bendraudami tarpusavyje sukuria tokį šiltą vibe, kad vos jiems užgrojus patalpa prisipildo nuoširdumo kupinų garsų.

Bosu grojantis Rokas trumpam turi išbėgti, o aš pasinaudojęs pertraukėle pradedu pokalbį. Ant sienos kabantis Inner Guru koncerto plakatas čekų kalba jau sufleruoja atsakymą į mano pirmąjį klausimą, tačiau lyg norėdamas patvirtinimo vis tiek jį užduodu:

2010 metais kartu su Juozu (Eazystyle MC) šokdinote lankytojus beveik visuose vasaros festivaliuose, tačiau po to nuo scenos kažkur ilgam dingote. Ką veikėte tuo metu?

Jaronimas (gitara): padarėme priverstinę pertrauką, nes keli grupės nariai keliavo po pasaulį, o bandymai išvykusius pakeisti kitais muzikantais nepasiteisino. Su dauguma dabartinių muzikantų esame draugai nuo mokyklos laikų, kartu grojame jau apie aštuonerius metus, išbandėme įvairius muzikos stilius (blues, funk, ska, reggae), susigrojome tarpusavyje ir pagaliau atradome visiems priimtiniausią skambesį.
Tomas (gitara): Į kolektyvą bandė įsilieti labai geri muzikantai, tačiau grojimas kartu kažkaip nelipo, buvome pripratę prie senbuvių draugų. Jautėmės kaip vienas kumštis. Trumpam grįžus Juozui turėjom kelis koncertus kaip akustinis trio, o po to tiesiog laukėme grįžtančių draugų, nes groti kartu buvome be galo pasiilgę.

Kokie pasikeitimai įvyko grupėje?

Martynas (saksofonas): anksčiau, galima sakyti, kad buvome Eazystyle MC ritmo grupė (angl. riddim band): paimdavome žinomus reggae ritmus, juos savaip apgrodavome, o Juozas padainuodavo savo kūrybos dainas. Tačiau jam išvykus mokytis į Londoną pasikeitė mūsų grojimo stilius, daugiau eksperimentuojam. Manau per tą laiką nemažai patobulėjo ir mūsų grojimas, labiau įsiklausėme į patį stilių. O labiausiai džiuginantis dalykas, kad pradėjome kurti ir groti savo gabalus!
Tomas: tiesą sakant, paties stliaus paieškos grupėje vis dar vyksta.
Martynas: Pradžioje grodavome be vokalisto, tačiau bejaminant viename renginyje labai gražiai susidainavo Dominyka (iki tol grupėje grojusi klavišiniais instrumentais – red.past.) ir Elena (Umiko), kurią pažinojome jau anksčiau, tad ji iškart pritapo prie kompanijos.
Elena: bekeliaudama Ispanijoje labai norėjau susitikti su Roku ir Martynu bei kartu pagroti, tačiau prasilenkėme ir kita proga pasitaikė draugų vestuvėse – dainavome ir grojome visą naktį, buvo labai gera ir draugai pakvietė prisijungti prie grupės.
Martynas: tiesa, kelionėje pakeičiau instrumentą. Iki tol grojau trimitu, o dabar pučiu saksą.

Kaip vyksta grupės repeticijos? Kaip kuriate naujas dainas?

Martynas: Kuris nors atsineša savo sukurtą jam patikusią stafkę (melodinę partiją – red.past.) ar harmoniją ir paskui ją apgrojame, prijungiame kitus instrumentus, sudėliojame gabalo struktūrą.
Tomas: dauguma gabalų visgi gimsta beimprovizuojant, jam‘inant. Išsirenkame labiausiai patikusias frazes ir toliau jau „lipdome tvirtovę“
Elena: Sunkiausia dalis yra sukurti naujai dainai pavadinimą. Dauguma jų yra apie meilę, gerumą, bendrumo jausmą, vienybę pasaulyje.

Ant scenos būnate aštuoniese, tačiau po kiekvieno koncerto dėkojate už indėlį Pauliui. Kokios jo pareigos ir už ką jis atsakingas?

Martynas: Kadangi esame aidų ministerija tai, galima sakyti, kad dėl to jis yra beveik pusė grupės, o jeigu rimtai, tai jis yra atsakingas už efektus, kurie yra be galo svarbūs mūsų muzikoje – leidžia visokius meditacinius garselius, valdo instrumentų ir balso aidėjimus, pasikartojimus (reverb ir delay efektai – red.past.). Anksčiau tuo rūpindavosi abu Kala soundsystem vyrukai, bet šiuo metu Teodoras labiau padeda techniniais klausimais, tad efektus valdo Paulius.

Dar apie techniką. Turbūt esate iššūkis renginių garso režisieriams?

Audrelis (būgnai): festivaliuose problemų nekyla, bet, kadangi nevengiame groti ir mažesnėse scenose, neretai tenka patiems prisidėti prie renginio įgarsinimo.
Elena: Mūsų atliekamoje muzikoje ypač svarbu gerai atkurti žemų dažnių garsus, tad būna, kad sub‘ais tenka pasirūpinti patiems.
Tomas: koncerto metu norime komfortabiliai jaustis patys, o taip pat, kad gerai jaustųsi aplinkiniai, tad dedame visas pastangas, kad „košė būtų skani“ – jeigu galim patys atsivežam trūkstamą aparatūrą.

Kur jus galima išgirsti grojant artimiausiu metu?

Audrelis: Naujųjų metų išvakarėse grosime renginyje Dub The Year 2012, kuris vyks buvusios gamyklos patalpose įsikūrusiose Commune Art dirbtuvėse. Pastaruoju metu ten neteko lankytis, bet girdėjau, kad buvo nugriauta dvi patalpas skyrusi siena, tad atsirado vietos šokiams.
Martynas: Manau daugiau galėtų papasakoti Elena, ji su draugais nemažai prisideda prie erdvių ir renginių ten.
Elena: ne tik išgriovėme sieną, bet ir pastatėme scenos pakylą muzikantams. Gamykloje viskas vyksta „pasidaryk pats“ principu – ką randame tą naudojame, viską darome patys. Garsus skleidžia atnaujintos ir patobulintos buvusio Lietuvos kino teatro kolonėlės. Erdvės papuoštos piešiniais ant sienų, paveikslais, dekoruotos meninėmis instaliacijomis. Turėtų būti labai jaukus renginys.

Kokie grupės planai, norai, svajonės?

Jaronimas: artimiausias planas – įrašai. Tikriausiai darysime juos sausio mėnesį. Norėtume ir albumą (ar bent jau EP) išleisti, nufilmuoti kokį vaizdo klipą. Kovo mėnesį esame pakviesti groti Estijoje, tad būtų labai smagu visiem drauge išvažiuoti į turą.
Martynas: taip pat būtų labai smagu pagroti su kokiu nors į Lietuvą atvykusiu žinomu reggae MC, akomponuoti jam kaip ritmo grupė, tam reikalui esame netgi paruošę specialią programą.

Kol tęsiame šiltą pokalbį apie svajones, grįžta Rokas. Per tą laiką kol kalbėjomės grupės nariai surengė jam siurprizą – sveikinimą su gimtadieninėm vaišėm. Po tokių teigiamų emocijų pliūpsnio muzikantai su dar didesniu užsidegimu grįžta repetuoti ir, mano nuostabai, čia pat gimsta dar vienas kūrinys…