Miglaukas: pasaulio muzika

Tai – Dorotės Zdanavičiūtės (Sen Svaja) ir Ugniaus Raugalo (Dubenėlis) muzikinis projektas, kuriame jie eksperimentuoja įvairius instrumentus jungdami su lietuvišku folkloru. Kaip užgimė noras ieškoti miglos lauke liūlančio skambesio ir iš kur jis atsiranda, pasakoja Dorotė ir Ugnius.

https://soundcloud.com/ugas/miglaukas-live-at-lrt-opus-palanga

Kodėl muzika?

Dorotė: Man brangiausia – menas, o iš menų artimiausia muzika. Mėgstu įsikūnyti į skirtingus personažus, pagauti emocijas. Juk muzikantas scenoje tuo pačiu yra ir aktorius. O mane visada žavėjo kinas, teatras. Tačiau tam, manau, pritrūko gabumų, tad pasirinkau muziką.

Ugnius: Muzika mane pati kažkaip atrado. Niekada nesimokiau jokioje muzikos mokykloje, o vidurinėje netgi atsisakiau muzikos pamokų. Paauglystėje buvo mėginimų repuoti ar kurti muziką kompiuteriu, bet greit viską mesdavau. Rimtesnis susidomėjimas atėjo universitete, kai su draugais organizuodavom roko operas. Žavėjausi ir baltai pavydėjau muzikantams, kol galiausiai labai įtraukė į rankas paimta draugo ukulėlė. Buvo smagu mokytis kažko naujo, pagaliau suvokti iki tol nesuprantamus gitaros ar ritmo principus, kol galiausiai viskas taip įtraukė, kad žaidimas paprastomis kelių natų melodijomis tapo savotiška meditacija – grodamas pasimirštu.

Aplink yra daug kūrybingų muzikantų. Kaip nusprendėte kurti kartu?

Ugnius: Taip, išties. Labai džiaugiuosi, kad supa gausus ne tik muzikoje kūrybingų draugų būrys, iš kurių galima labai daug ko išmokti. Labai daug davė susipažinimas ir įsiliejimas į „Commune Art“ bendruomenę, kai ji dar buvo Saltoniškių duonos kepykloje. 2010-aisiais, per Naujuosius ten gimė grupė „Kosminė Odisėja“ – su keliais draugais (du iš kurių grojo ir Ministry of Echology) pradėjom kurti savotišką reggae įtakotą muziką. Grupėje grojo jauni, bet labai geri ir kūrybingi muzikantai. Tarp jų jaučiausi visiškai žalias. Ta patirtis labai daug davė.

Vėliau, taip pat komunoj su kitais draugais subūrėme grupę „Dubenėlis“. Visgi pirmiausia būgnininkas, o vėliau ir bosistas iškeliavo iš Lietuvos, tad galiausiai likau be rimtesnės muzikinės veiklos. Grodavau namie, eksperimentuodavau su įvairiais instrumentais ir loop station procesorium, bet kažko trūko – norėjosi, kad kažkas padainuotų. Su Dorote susipažinau organizuodamas vieno festivalio muzikinę programą. Kviečiau groti jos grupę, o ji pasisiūlė pamuzikuoti kartu.

Dorotė: Ieškojau muzikantų, su kuriais galėčiau kurti naują muzikinį projektą. Jutau, kaip vis stipriau muzika ėmė tekėti iš manęs, norėjau išbandyti savo galimybes dainuoti solo. Netrukus atsiliepė Ugnius. Bendras kūrybinis procesas su Ugnium yra darniausias mano patirtas muzikinis bendravimas.

Trumpame savo projekto pristatyme kalbate apie skirtingas patirtis. Gal galite kiekvienas plačiau papasakoti apie savąsias?

Dorotė: 2010 metais įkūriau eksperimentinio post-folkloro grupę Sen Svaja. Tai – mano pirmieji bandymai folklorą perteikti moderniai, nevengiant drastiškų eksperimentavimų bei perkelti į didžiąsias scenas. Kitas mano sukurtas projektas – Laiminguo. Jame grojame archainį folką. Projektas skirtas užsieniui supažindinti su lietuvių liaudies muzikos spalvomis. Kasmet važiuojame koncertuoti į gyvosios istorijos festivalius Lenkijoje.

Taip pat labai svarbi mano muzikinė patirtis yra pažintis ir bendradarbiavimas su Niujorko menininku muzikantu Dalium Naujokaičiu – Naujo. Teko aktyviai dalyvauti jo organizuojamuose muzikiniuose eksperimentavimuose, projektuose Vilniuje ir Niujorke. Manau, kad šis žmogus mano kūryboje pasėjo jau nebeišraunamą avangardo daigą. Už tai esu jam labai dėkinga.

Ugnius: Jau minėjau didelę įtaką padariusias „Commune Art“ kūrybines dirbtuves bei įvairius muzikavimus, visgi vienos svarbiausių patirčių gyvenime – kelionės. Su keliais draugais mėnesį ramiai pragyvenom Pietų Ispanijos uolėtoje įlankėlėje, o iš ten su būsima žmona keliavome į Maroką. Ten teko šiek tiek prisiliesti prie Šiaurės Afrikos muzikos. Vėliau su šeima teko pagyventi Kanarų salose, ten irgi kasdien muzikuodavome su naujais draugais iš viso pasaulio. Kelionėse sutinku begalę žmonių, nebūtinai muzikantų, iš kurių visada yra ko pasimokyti.

Grojate kelionėse sugaudytais instrumentais…“ Kokie tai instrumentai, kaip jie atsiranda?

Ugnius: Mano muzikinės kelionės prasidėjo nuo ukulėlės, vis dar labai mėgstu šį instrumentą. Stengiuosi atrasti naujų garsų, išnaudoti instrumentus kažkaip neįprastai. Tam žinoma padeda ir šiuolaikinė technika. Vėliau prijungiau įvairią perkusiją, tėvų dovanotas fleitas. Visgi šiuo metu mėgstamiausias instrumentas yra iš antrosios kelionės į Maroką parsivežtas afrikietiškas tristygis bosas – gimbri. Essaouira mieste turėjau garbės pamatyti gnawa ceremoniją.

Gnawa – tokia Šiaurės Afrikos islamo sufijų pakraipa. Išsižiojęs stebėjau kaip gimbri grojantis Maalem Mahmoud Guinia (maalem’ais vadinami gnawa šventikai ir muzikos tradicijų mokytojai) į visišką tranzą įveda šokančias bendruomenės moteris. Gnawa muzika ir dainos labai užburiančios. Supratau, kad man būtinai reikia šio instrumento. Maalem Said Boulhim padėjo jį įsigyti, o gnawa „universiteto“ Maalem Seddik Laarch uždėjo europietiškus derinimo suktukus, pamokė pasikeisti stygas bei šiek tiek grojimo technikos. Aišku, grodamas gimbri eksperimentuoju savaip – afrikiečiams tradiciniai ritmai jau nuo gimimo įaugę į kraują, o mano rifai kartais gaunasi artimesni hiphopui ar dub’ui.

Kas jus sieja su lietuvių liaudies muzika? Ar tai daugiau Dorotės sritis, ar domina jus abu?

Ugnius: Aš vaikystėje nemėgdavau folkloro – man, kaip visiškam miesčioniui, tai asocijuodavosi su kaimietiškumu, kuriam kažkodėl jaučiau priešiškumą. Laimė, su laiku tapau sąmoningesnis ir dabar mieliau bėgu iš miesto į kaimą. Pradėjęs groti susidomėjau world muzika, labai užkabino įvairių tautų etniniai motyvai, jungiami su šiuolaikine muzika. Pamaniau, kodėl nepamėginus eksmerimentuoti ir su lietuvišku folkloru – čia juk irgi galima rasti įvairių užburiančių melodijų, įdomių dainų. Visgi ne visų dainų tekstai man patinka, tad kartais dėl pasirinkimų su Dorote ir pasiginčijam.

Dorotė: Folkas – tai vienareikšmiškai mano muzika. Užaugau tame. Ir tebeaugu. Folkas – tai gylis. Mane visada traukė archaika, senovinės praktikos, papročiai, burtai, užkalbėjimai ir magija. Visą tai puikiai atspindi folkloro muzika. Mano gyvenimas toks, persismelkęs folkloru ir senove plačiaja prasme. Kuriamoje muzikoje man labai svarbu perteikti kažkokią žinią iš praeities, nes manau, kad iš to klodo galime pasisemti išminties, grožio, meilės.

Artimiausias dueto „Miglaukas“ koncertas vyks spalio 9 dieną Užupio meno inkubatoriaus UMI klube (Užupio g. 2a, Vilnius). 19:00 organizatoriai kviečia susitikti jaukiame kiemelyje, o koncerto pradžia 19:30 . Muzikiniai ketvirtadieniai Užupyje žada vykti kas porą savaičių.

Internete:

https://www.facebook.com/events/920866834607709

https://www.facebook.com/miglaukaslt

https://soundcloud.com/ugas

http://www.umi.lt