Industrinis “Ghia” triukšmas

Prieš gerą mėnesį internete pasirodė pirmieji skelbimai apie renginį “Nostalghia”, vyksiantį “Largo” klube Kaune, kurį rengia nauja kompanija pavadinimu “Ghia”. Šiek tiek pasidomėjus, pasirodė, kad tai – ne tik renginių organizavimą, bet ir įrašų leidybą bei radijo laidą planuojanti organizacija.

Kaip jie patys prisistato internete: “Garsais grįsta architektūra, vientisas distopinis peizažas, kuriame norisi pasiklysti. Šlovė magistraline tiese – iki užribio. Virsmas, kurio niekas neleido pasirinkti, neleido išvengti. Tokia yra ta monumentali monolitinė lemtis. Vienintelis pasirinkimas – būti aplinkos metamorfozėje, pokytyje iš sapno, kurį mūsų karta pažįsta tik iš vadovėlių. Tikslas – išsigydyti rutinos užuomazgas, leisti sau augti ir užauginti. Rasti tuos, kurie auga ir padėti subręsti: sau ir Jiems. Atsistoti ir eiti tolyn brūzgynais, pelkėmis iki trapių užuovėjų. Gyventi, o ne būti, – santykyje su miestu, žmonėmis, gamta – užčiuopiant menkiausią giją. Jausti, kaip pamažu sugyja tavo pilka istorinė praeitis.”

Atšilus orams susitikau su organizatoriais Algirdu Šapoka, Pauliumi Dzedulioniu ir Žygintu Tamuliu. Prieš ekstensyvias diskusijas apie Kauno marozus ir jų raminimo ypatybes, šiek tiek pakalbėjome ir apie “Ghia”.

Kas inicijavo šį projektą?

Algirdas: Kurį laiką dirbau su renginiais organizacijoje “Agharta”. Gavosi taip, kad prieš kelerius metus pradėjome dirbti kartu, tačiau dabar mūsų keliai išsiskyrė. Likau prie to, kas man buvo įdomu – eksperimentinė, šiurkšti muzika: triukšmas bei industrija. Ilgai galvojau, reikia pačiam ką nors daryti, nes atsirado tuščia erdvė, kurios Lietuvoje niekas neužpildo. Apmąstymams užsitempus Paulius Dzedulionis pasiūlė su savo grupe pagroti Kaune. Sausio 16 d. padarėm renginį – Extravaganza, Sraigės Efektas, Subliminal Messages grupių koncertai. Po renginio Pauliui pasakiau, kad seniai planuoju pasileisti kažką nuosavo, tikro. Man trūko to spyrio į užpakalį, kurį Paulius atnešė, jam trūko spyrio irgi kažkokio matyt. Tada pakviečiau kitus žmones, su kuriais bendrauju ir norėjau kartu dirbti – Žygintą Tamulį, dirbusį klubo “Xata” vadybininku ir organizavusį renginius, Domą Niaurą, į kurio kūrybą dedu dideles viltis, Mykolą Jaracką, koncertuojantį pseudonimais Hassokk bei Body Cargo, Kamil Urbanovič, kuris taip pat organizuoja koncertus su organizacija “Nekrokatarsis”.

“Ghia” yra kelių dalių projektas. Papasakokite plačiau…

Algirdas: Su koncertais, manau, viskas aišku – kryptis yra daugiau mažiau nustatyta. Skirtumas nuo ankstesnių renginių, kurie buvo organizuojami šioje sferoje – esam jaunesnė karta ir patyrėm tokį dalyką kaip techno, sulaužiusį ribą tarp populiariosios muzikos ir triukšmo. Per techno prizmę triukšmo muzika populiarėja pasaulyje didžiuliais mąstais. Kartu neatmetam ir aktualios gitarinės muzikos, jei tai yra gražus eksperimentas, kažkas, kas dar nebuvo girdėta 1992-aisiais Sporto rūmuose.

Neabejotinai, vienas svarbiausių tikslų – leidyba. Jai kol kas suplanuoti leidiniai nuo rugsėjo mėnesio. Viskas vyks kasetiniu formatu. Tikrai neleisim CD – tai formatas, kuris visiškai neaktualus ir mums negražus. Mano manymu, jis yra visiškai mirštantis ir nebereikalingas. Kompaktas neturi jokio šarmo – yra sintetinis, plastmasinis ir neįdomus. Kasetė, vinilas, visa analoginė aparatūra turi savo skambesį ir kolekcinę vertybę, kai gali užsidėt įrašą ir susikaupt, vertinti kaip savo charakterį turintį formatą. Konkrečių detalių neatskleisiu.

Ar muzika bus leidžiama išskirtinai MC formatu, ar bus galima įsigyti ir skaitmenines versijas?

Algirdas: Digital bus, bet tik po to, kai bus parduotos kasetinės kopijos. Įrašas kaip kolekcinė vertybė mums yra svarbiausias dalykas.

Kaip atsirenkate atlikėjus?

Paulius: Pirmas dalykas – tai turi būti kažkas kitokio, inovatyvaus. Tai turi intriguoti, sudominti.

Algirdas: Tai turi būti negirdėta. Mums nėra aktualu klausyti metalo muzikos, kurią groja nė kiek nepakitusią nuo 90-ųjų Floridos, klausyti juodąjį metalą, kuris nė kiek nepakitęs nuo 90-ųjų Norvegijos ar klausyti techno, nepakitęs nuo 2000-ųjų Detroito. Faktas, atlikėjai yra plataus spektro. Į viską reikia žiūrėti eklektiškai, bet į kiekvieną atlikėją žiūri atskirai. Nėra kažkokių žanrinių ribų, kad galėčiau pasakyti, kad propaguojame tą ar tą žanrą. “Ghia” remiasi emociniu ryšiu, konceptualumu, o ne žanriniu pasirinkimu.

Gyvename nedidelėje scenoje, kur visi daugiau mažiau vieni kitus pažįsta. Žinau, kas ką kuria, tad kai kuriems pasiūlau prisijungti, kiti pasisiūlo patys, išgirdę ką planuojame. Kasdien domintis scena išgirsti ir nuotrupas apie naujus vardus, naujus pasirodymus. Vaikštai į koncertus. Faktas, to nedarytumėm, jei galėtumėm gyventi be muzikos, bet mano gyvenime be darbo ir labai mažo kiekio studijų, kuriomis paskutiniu metu nesu suinteresuotas, viskas yra apie muziką.

Žygintas: Manau, bus skleidžiama informacija, kad žmonės galėtų prisijungti. Kažkokių didelių atrankų nedarysim, bet žiūrėsim, kad muzika sutiktų su mūsų interesais.

Ar Lietuvoje pelninga leisti įrašus?

Algirdas: Ne. Įrašų leidyba net pasauliniu mąstu nėra labai pelningas dalykas. Netgi žymios eksperimentinės muzikos leidyklos, kurios puikiai sukasi, neuždirba milijonų.

Žygintas: Kažkiek užsidirbti įmanoma. Puikus pavyzdys – Mesijus ir Münpauzn: išleido albumą, puikiai jį apsaugojo, keldami tik į saugius kanalus (“Spotify”, “Deezer”), kur nepavogsi, turi susimokėti. Tai labai pasiteisino – jie pardavė apie pusantro tūkstančio kopijų ir jau daro antrą tiražą.

Paulius: Keista, bet kai kurie žmonės vis dar prisibijo “Spotify”. Neseniai kalbėjau su vienu atlikėju, kuris vengia šios platformos, nes, anot jo, tai padaro muziką lengvai prieinamą ir nebėra stimulo ieškot per kitus kanalus.

Algirdas: Mesijus – pakankamai kitokio kalibro atlikėjas. Tai, ką darom mes, nepretenduoja į didelio mąsto sprogimą. Reikia nepamiršti, kad tai – pogrindis. Aišku, mūsų pagrindinis tikslas yra kuo labiau parodyti tą aktualią ir įdomią muziką, o ne popsą, kuris užkemša erdvę.

Tad vienas pagrindinių jūsų tikslų – sukurti erdvę, kur žmonės galės lengviau rasti muziką, kurios šiuo metu reikia aktyviai ieškoti “Bandcamp’e” ar “Soundcloud’e”?

Algirdas: Mūsų leidžiamus įrašus jie suras susistemintus. Labai dažnai susiduriu su tuo, kad tos muzikos negaliu rasti nei “Bandcamp”, nei “Spotify”, nei “Soundcloud”, nei bet kur kitur. Kartais nori išgirsti kokį nors įrašą, išleistą Berlyne 300 kopijų tiražu, bet iš tų 300 niekas nepadarė skaitmeninės kopijos ir neįkėlė į internetą. Tad sėdi ir lauki, kol kartą per dvejus metus koks nors žmogus iš Amerikos sugalvoja parduot vieną savo kopiją. O tada dažniausiai neturi pinigų jai įsigyti. Nors norime, kad leidinys liktų kolekcine vertybe, bėgti ir vengti sklaidos būtų pernelyg mistifikuota ir neskanu tokiai mažai scenai kaip ši.

Ar tokia siaura sklaida padaro muziką vertingesne, ar tiesiog atstumia potencialų klausytoją?

Žygintas: Manau, tai padaro muziką vertingesne. Neseniai teko žiūrėti Keymono interviu. Jie lygino savo koncertus Anglijoje ir Lietuvoje. Anglijoje yra visai kitas reikalas grot, nes kai žmonės ateina į tavo koncertus, jie nežino kur atėjo ir nebūna susidarę išankstinės nuomonės, neturi lūkesčių. Manau, tą patį galima pritaikyti ir čia. Kai tai nėra plačiai pasiekiama ir nėra uždėtos kažkokios etiketės, žmonės visai kitaip klauso.

Paulius: Bet visgi mūsų tikslas nėra viską sukramtyti ir padėti ant lėkštutės. Mes norim parodyt kryptį.

Algirdas: Tuo labiau, kad tai nėra lengvai sukramtoma muzika. Jeigu tai yra stiprus industrialas, ekstremali muzika, ji nėra lengvai suvartojama ir yra skirta siauresniam ratui. Tas pats Vidinė Ramybė, kuris gros pas mus – kiek yra žmonių, kurie ramiai atsisėstų po darbo ir paklausytų jo įrašų? Kitiems žmonėms tai skamba kaip remontas arba kaip visiškai paprastas triukšmas. Kiti išsianalizuoja tą muziką ir tame triukšme randa tai, ką jiems reikia atrasti. Vis dėlto, tai – mažuma.

Nors Vilnius yra miestas, kuris laikytinas pogrindžio ir alternatyviosios muzikos scena, “Ghia” organizuojami koncertai vyks Kaune. Kodėl?

Paulius: Iš tikro – viskas iš meilės Kaunui ir iš noro, kad čia nebūtų toks tvartas. Čia trūksta renginių, veiklos. Tas renginys sausio 16-ąją buvo didžiausias “Largo” įvykęs renginys tuo metu. Man būtent po to ir pasijautė, kad ten galima kažką daryti ir potencialo yra. Žmonės pasiilgę tos muzikos.

Žygintas: Dar prieš “Ghia” diskutavom, kad Kaune labai trūksta kultūrinių projektų. Kaunas yra ganėtinai neapšviestas šiais reikalais. Tai galbūt bus paspirtis kitiems žmonėms, kurie netikėjo, kad čia gali vykti tokie dalykai. Kol kas “Largo” po truputį sėkmingai kyla ir jeigu tas projektas pasiseks, turėtų atsirasti daugiau panašių renginių ir bus įkvėpimo žmonėms.

Algirdas: Apibendrinant: pirma – mes trys kauniečiai ir visi be galo mėgstam šį miestą; antra – čia nieko nevyksta ir reikia kažką daryt; trečia – “Largo”. Vilnius neturi tokios salės, ten tokios kokybiškos ir atviros vietos nėra. Vienintelė vieta vidutinio kalibro patinkanti vieta – “Supuvusi Skylė” aka “XI20″, bet ten – savos aktualijos, sava politika ir bet ko nepadarysi.

Kokie artimiausi “Ghia” organizuojami renginiai?

Paulius: Pirmasis – “Nostalghia” (balandžio 2d., “Largo”). Kitas, dar nepaskelbtas koncertas – gegužės 6 dieną.

Algirdas: Tai bus švelnesnis renginys. Pasirodys YXO. Pasirodys ir Suicideoscope – mūsų komandos nario Domo debiutas formalioje scenoje. Pirmą kartą pakviečiau jį pagroti 2013-aisiais į “Supuvusią skylę”, kur atėjo daug metalistų ir nesuprato, ką jie groja. Metų metus įkalbinėjau jį vėl groti, kol pernai vasarą jis mano sodyboje surengė koncertą vakarėlio metu, o dabar pasiryžo lipti ir ant normalios scenos.

Neatmetam ir DJ kultūros. Daug kam tas raidžių junginys kelia blogas asociacijas dėl populiariosios muzikos klubų. Šiais laikais trinasi riba tarp DJ ir selektoriaus. Pastarasis gali net nemokėti techniškai miksuot, bet gali ateiti ir pagrot muziką, sukurti produktą vien būdamas įsigilinęs į mikso naratyvą, žinutę ir idėją. Šio renginio metu pasirodys ir Hìldå (Benas Trakimas), kuris Lietuvoje yra vienas, mūsų nuomone, unikaliausių selektorių ir didžėjų. Gros ir Patricia Kokett – Gediminas Jakubka iš grupės Vilkduja. Nė kiek ne prastesnį muzikinį skonį bei pojautį turinti asmenybė. Yra planų ir apie vasaros open-air festivalį, bet apie tai – tyliau.

Internete:

ghia.lt

facebook.com/ghia.org