Melancholiški The Underground Youth pasakojimai

Jų pasirodymas žybtelėjo tarsi brangakmenis pasibaigusiame Vilniaus klubo (arba kultūros baro, kaip jie save vadina) “Kablys” sezono karūnoje. Visus metus legendiniame Vilniaus pastate įsikūrusi erdvė skambėjo nuo įvairiausių garsų. Kartais ji būdavo apytuštė, kartais perpildyta. Nesupaisysi tos publikos – atrodo, įdomus atlikėjas, bet salėje – tik keliasdešimt žmonių. Vis dėlto tą vakarą sukrito visos kortos ir jubiliejinis, 10-asis, renginių ciklo “Vilnius Psych Test” koncertas sulaukė deramo dėmesio. Didžiaja dalimi dėl Europoje vis garsiau skambančių The Underground Youth vizito – malonus sujudimas vietinėje bendruomenėje buvo juntamas nuo pat koncerto paskelbimo.

2008-aisiais Mančesteryje Craig Dyer pradėjo kurti tamsoką melancholišką muziką savo eilėms. Ištikimas “pasidaryk pats” idėjoms, Craig kūrė ir įrašinėjo namuose, jo muzika buvo persmelkta literatūros, kino ir poezijos. Atrodo, tokioje terpėje puikiai atsiskleidė muzikanto kūrybinis potencialas. Pirmąjį The Underground Youth albumą “Morally Barren” sekė kiti – viso grupės diskografijoje jau yra 7 albumai ir 3 EP. Šiuose įrašuose girdėti kelionių po psichodelikos, shoegaze, bliuzo ir post-punk klonius atgarsiai.

2012-aisiais grupė pasirašė sutartį su naujosios psych scenos puoselėtojais “Fuzz Club” leiblu, atsirado poreikis groti gyvai ir netrukus Craig Dyer solo projektas tapo pilnaverte grupe: prie mušamųjų stojo Craig žmona, iš Sibiro kilusi menininkė Olya Dyer, prisijungė Throw Down Bones gitaristas Frankie Frankie, o bosą užsikabino Max James, savo laiku grojęs koncertuose Johnny Marr (ex-The Smiths) grupėje.

Pavasarį grupė apkeliavo daugiau nei 40 miestų visoje Europoje nuo Stokholmo iki Tel Avivo. Vilniuje The Underground Youth lankėsi jau sugroję du trečdalius savo turo ir sulaužę gitarą Zagrebe. Gyvai su Craig pavyko tik persimesti keliais žodžiais po koncerto, bet grįžęs namo atsakė į visus klausimus.

Pradėjai kaip poetas, ar girdi muziką, rašydamas eiles?

Ne, eilių ir muzikos rašymas man yra labai skirtingi dalykai. Kai sukuriu dainą, jos melodiją ir visą kitą, tuomet savo poezijos užrašuose ieškau jai žodžių.

Ar gali pacituoti vieną savo ankstyvųjų eilėraščių “Underground Youth”, tapusį grupės pavadinimu? Kodėl, pavyzdžiui, ne The Dyers?

Iš tiesų neatsimenu to eilėraščio, tai buvo labai seniai. Nieko ypatingo, nesubrendęs bandymas sekti Dylan’išką istoriją. Jis svarbus tik tiek, kad tai buvo pirmasis eilėraštis, kurį paverčiau daina.

Kaip manai, kodėl “pasidaryk pats” etika yra svarbi kūrėjui?

Nežinau, ar tai tinka kiekvienam, kai kurie žmonės gali pilnavertiškai dirbti tik grupėje, su vienu ar dviem žmonėmis. Savo ruožtu kiekvieną kartą įsitikinu, kad kuo daugiau kontroliuoju projektą, tuo labiau džiaugiuosi jo pabaigoje. Nėra jokių kompromisų, kai viską kontroliuoji pats.

Ką tau reiškia būti grupe iš Mančesterio – miesto su tokia turtinga muzikine praeitimi? Sakoma, kad The Underground Youth skamba labai mančesteriškai. Kaip apibūdintum šį skambesį?

Manau, žmonės girdi muzikoje tai, ką jie nori girdėti. Jei pasakai, kad grupė iš Mančesterio, jie ieškos Mančesterio scenai būdingo skambesio tos grupės kūryboje. Turiu omeny, žinoma, Joy Division padarė man įtaką, tačiau Mančesteris nebėra niūrus pramoninis miestas, toks koks jis buvo tada. Nežinau, galbūt tai atsispindi mano muzikoje, galbūt ne. Neseniai persikraustėme į Berlyną, pažiūrėsime, kaip tai atsilieps mūsų kūrybai…

Kaip sutikai savo žmoną, grupės būgnininkę Olią? Turėtų būti daug skirtumų tarp moters iš laukinio Sibiro ir vyro iš pramoninės Anglijos…

Tai – asmeninė istorija, kurios aš nelinkęs atskleisti. Tačiau tikrai nustebtumėt, kiek šios dvi vietos turi bendro.

Esi didelis kino gerbėjas ir tavo muzikoje yra daug kinematografijos. Koks filmas pastaruoju metu padarė tau įspūdį?

Rašiau dainą naujajam mūsų albumui, kurią inspiravo Terrence Malick filmas “Badlands”. Nežiūrėjau to filmo 7-8 metus ir nenoriu jo peržiūrėti tol, kol neužbaigsiu savo gabalo.

Visi jūsų įrašai padaryti namuose. Nenorėtum išbandyti profesionalios studijos galimybių ar bijai prarasti skambesio intymumą ir įrašų proceso kontrolę?

Iki šiol įrašinėjau tik namų studijoje, tai susiję su komfortu, išlaidomis, laisve ir, žinoma, intymiu skambesiu. Tačiau noriu pakeisti savo požiūrį į visą šį procesą, todėl su naujuoju albumu, kurį netrukus įrašinėsime Berlyne, dirbsime studijoje, o jį prodiusuos mano draugas. Taigi, pamatysime, kaip šios permainos įtakos mūsų muziką.

Vinilas, kasetė, kompaktas, skaitmuo – ar formatas tau svarbus?

Aš asmeniškai perku įrašus viniluose, nes tai susiję ne tik su pačia klausymo patirtimi ir garso kokybe, bet ir su tuo, kad kiekvienas toks leidinys yra savotiškas meno kūrinys. Tačiau vertinu ir tai, kad žmonės perka kompaktus, o kai kurie džiaugiasi kasečių nostalgija, todėl savo muziką stengiamės išleisti visais įmanomais formatais.

Po koncerto Vilniuje sakei, kad tai buvo vienas geriausių jūsų turo pasirodymų. Ar jis vis dar viršūnėje pasibaigus turui? Kas labiausiai įsiminė šioje kelionėje?

Šis koncertas neabejotinai išliko vienu geriausių, ypač tai, kad buvome Vilniuje pirmą kartą ir tikrai nežinojome, ko tikėtis. Tai buvo nuostabus turas, kuriame nutiko tiek daug visko, kad sunku ir prisiminti.

Grojote tokiuose skirtinguose renginiuose kaip kelis Psych festivaliai ir žymusis “Wave-Gotik-Treffen”. Kur jautėtės labiausiai savo vietoje?

Manau, mūsų muzika ir gyvi pasirodymai kertasi su šių žanrų ribomis, turint omeny, kad tikrai nesijaučiame namuose grodami psych, gotikinės ar kitų specifinių stilių festivaliuose. Tiesiog grojame taip, kaip darytume tai bet kur kitur, niekas nesikeičia. Atsidūrus scenoje, nebesvarbu, kokios tai pakraipos renginys. Taip pat nesvarbu, ar ten yra šimtai žmonių ar tik penkiasdešimt – atiduodame viską.

Koks vertingiausias dalykas, kurį parsivežėte namo iš turo?

Koncertiniai turai tikrai gali pakeisti tave, ypač jei išvažiuoji tokiam ilgam laikui, kaip mes. Sutinki tiek daug žmonių ir pamatai tiek daug įvairių kraštų miestų per tokį trumpą laiką, kad pradedi prarasti santykį su realybe. Emocinė ir fizinė energija, kurią atiduodi kiekvieną vakarą, nuolatinis tūsinimasis ir miego trūkumas. Vertingiausias dalykas, kurį gali parsivežti namo yra tavo sveikas protas.

Kada jautiesi labiausiai ore?

Tai nutinka retokai, tik tuomet kai esu visiškai atsipalaidavęs.

Internete:

facebook.com/TheUndergroundYouth

twitter.com/the_uy

the-underground-youth.bandcamp.com