Tapyba nemirė. Jei būtų mirusi, apie Ją dabar niekas nešnekėtų.
Jaunojo Tapytojo Prizas vėl kelia d i s k u s i j a s bei š n a b ž d e s i u s, kurių atomazga bus jau visai greitai. Laikas ir erdvė:
spalio 28 d., penktadienis, “Tsekh Gallery” (Vytenio g. 6, Vilnius)
Bus paskelbtos prizinės vietos bei publikos apdovanojimas, prie kurio paspaudimu vis dar galima prisidėti.
Nežinantiems – – – tai konkursas, skirtas atrasti jaunus kūrėjus, kuriems nuo –niolikos iki trisdešimt, baigusius ar vis dar besimokančius aukštosiose meno institucijose, kitaip sakant, profesionalius menininkus, turinčius tai įrodančius popierėlius. Renginys kaip ir tarptautinis (Baltijos šalių), nors visada tiek prizinėse vietose, tiek parodose dominuoja vietiniai kūrėjai.
Š n a b ž d e s i a i: – matei kas pateko? … ! – bene taip atrodo keliolikos žmonių X pokalbiai, tądien kai paskelbia laimingųjų sąrašus. Ratas yra mažas, kadangi institucijų ruošiančių a la profesionalius menininkus yra nedaug ir jei bent kiek jame sukiesi, visos vietinių kūrėjų pavardės yra daugiau ar mažiau girdėtos. Atsiranda intrigėlė. Jau vien VDA tapybos katedra yra pasiskirčiusi į Vakarų ( konceptualistų ) ir Rytų ( tapytojų ) frontus. Tendencingai laimi labiau Vakarai, nors karts nuo karto į finalą patenka ir grynesnės tapybos kūrinių. Taip pat vienu metu buvo kažkoks didelių darbų bumas ir porą metų iš eilės laurus nuskindavo didžiausio formato darbas. Kulminacijos metu, tylos pauzėje prieš paskelbiant tą jaunąjį, metus nešiosiantį įpareigojantį titulą, juntama ta saldi snobiška atmosfera, o po to iškart vėl prasideda šnabždesiai. Tai renginys, priverčiantis iš pogrindžio išlįsti medijų išstumtus tapytojus, kurių dalis, aišku, vaidins, kad nerūpi ir iš principo nesivaikys mados, bet akies krašteliu vis tik stebės įvykius. Aš asmeniškai irgi jau pažadėjau keletui asmenų X iškart po paskelbimo išsiųsti sms žinutę.
–
D i s k u s i j o s: internetiniuose komentaruose užverda karas, kas yra tapyba ir kokia ji turėtų būti. Netikėtai pradunda tokie veikėjai kaip:
– – – komentatorius XY nesuprantis nieko, kas vyko mene nuo modernizmo laikų, much renesanso estetikos fanas, nes va, ten kokie meistrai buvo, o dabar čia vaikų keverzonės. Jo penkių metų vunderkindas dar geriau pavarytų.
– – – komentatorius XX pasigenda Vilniaus miesto peizažo ir delfinų gintaro ašarom.
– – – komentatoriaus XY neatrinko į finalą. Jis skundžiasi kiek subtiliau ir kaltina sistemą.
– – – komentatoriaus XY ironijos lygis yra 3000.
Viešos nuomonės reziumė – tapyboje pasigendama tapybos. O opozicija tyli, nes ne ta erdvė ginčytis ir gadintis nervus.
Kas yra tapyba ir kokia ji turėtų būti? ( tylos pauzė ) ( tylos pauzė ) ( tyla ).
. . .
Man visada atrodė kiek paradoksalu vertinti jaunus kūrėjus, kurie vis dar kvėpuoja ar iškvėpinėja institucijos bei dėstytojų įtakas. Nors kita vertus, kaip šio konkurso organizatoriai ir teigia, tai yra pati pažeidžiamiausia ir palaikymo reikalaujanti kategorija. Bus įdomu po kokių dešimt metų pažvelgti atgal ir pamatyti, kam Jaunojo Tapytojo Prizas buvo pradžia, o kam viskas tuo ir užsibaigė.
. . .
Ir galiausiai kiek klasikos,
skanaus:
Komentarai