Stiprus ir kietas kroatiškas Žen

“Mes netyčia, bet nuosekliai vengiame tilpti į vieno ar kito žanro “dėžę”, todėl mūsų muzikos aprašymas yra begalinis: kraut, math, post, synth, psy, indie rock…” – sako audiovizualinio nepriklausomo post-roko projekto su feministinėmis pažiūromis dalyvės, pasivadinusios Žen. Lietuviškai šis kroatiškas pavadinimas skambėtų kaip Moteras. Kovo pabaigoje Žen pasirodys Kirtimų kultūros centro scenoje.

Jau kelintą kartą už pažintį su dabartine Balkanų (ir ne tik) alternatyvine scena turime dėkoti… Talino muzikos savaitės organizatoriams. Būtent “Tallinn Music Week” vis dažniau tampa pirmuoju impulsu apsilankyti Baltijos regione. Vieni pasitenkina pasirodymais tik Estijos sostinėje, kiti – apaugina vizitą Taline koncertais Lenkijoje, Lietuvoje, Suomijoje ar Rusijoje. Būtent tokiu būdu prieš kelis metus gyvai pamatėme, kaip atrodo ir skamba vienas geriausių Serbijos scenos eksportų Repetitor. Šiemet taip atkeliauja ir Žen.

Jugoslavija visada buvo toliausiai nuo Maskvos, o Kroatija – vos keli šimtai jūros nuo Italijos. Daugeliui mūsų Kroatija dažniausiai iškyla kaip saulėtų atostogų kryptis, tačiau šis kraštas nuo seno garsėja muzikos scena. 1979-80 metais sprogo naujoji banga “Novi val”, iki šiol vadinama Kroatijos muzikos aukso amžiumi. Svarbiausi “Novi val” atlikėjai: Azra, Haustor, Film, Animatori, Buldožer, Paraf, Patrola ir kt.

Čia nėra ryškių A lygio muzikos žvaigždžių, tačiau mūsų jos ir nedomina, nes ten jau kalbama apie verslą, o ne apie muziką. Kaip ir visur Europoje Kroatijoje yra įdomių garsų – skaityk toliau ir rasi keletą dabartinių pavyzdžių. O štai, pavyzdžiui, iš Sisako miestelio kilę The Bambi Molesters vadinami viena geriausių surf grupių pasaulyje.

Tačiau grįžkime prie mūsų pašnekovių Žen. Eva Badanjak (gitara, vokalas, klavišiniai), Sara Ercegović (būgnai, vokalas, sintezatorius), Ivona Ivković (bosinė gitara, vokalas, sintezatoriai) ir Tanja Minarik (vaizdai) susitiko Kroatijos sostinėje Zagrebe 2009-aisiais.

Kvartetas jungia masyvius sintezatorių garsus ir polifoninius vokalus su klasikiniu roko skambesiu ir įspūdingais gyvais miksuojamais vaizdais. Jų muzikoje girdėti nuo post-roko iki synth-electro ir dream-pop. Intriguojančios aranžuotės ir svaiginantys gyvi vaizdai sukuria autentišką psichodelinę post roko patirtį. Savo debiutinį albumą „I onda je sve počelo“ Žen išleido 2013-ųjų pavasarį. Antrasis įrašas “Jantar” pasirodė 2015-ųjų pabaigoje.

Sėdame su Sara trumpam virtualiam pokalbiui.

Ką reiškia ŽEN? Lietuvių kalboje naudojame “paukščiukus”, tačiau daug kam Ž yra nepatogi raidė, nes žmonės nežino, kaip ją tarti… Jiems turite XZEN versiją.

ŽEN yra įsivaizduojamas žodis, kurį pačios padarėme iš žodžio “moteris” (kroatiškai “žena”), pritaikę jam kroatų gramatikoje įprastai naudojamas vyriškos giminės taisykles. Padarėme tai dėl kelių priežasčių: paprasčiausio smagumo: mėgstame žodžių žaismą, kaitalioti gimines ir aktyvizmo: mums nepatinka dvejetainė žmonių klasifikacija ir iš jos kylančios lyčių rolės bei etiketės.

Sutinka, kad raidė ž gali būti nepatogi, nes buvo daug atveju, kai viskas baigdavosi tiesiog Zen, o toks pavadinimas vedė link išvados, kad esame dvasinga grupė meditacijoms :) Interneto pasaulis taip pat nepripažįsta ž, todėl XZEN pasirinkome kaip savo tarptautinį pavadinimą. Ypatingai dieviname raidę ž už tai, kad ji nepasklidusi po visą pasaulį ir jei z yra pabaiga, tai ž yra už pabaigos, o tai jau gali būti interpretuojama kaip nauja pradžia, be to, ji atrodo stipri ir kieta :)

Juokinga, kaip visi anglakalbiai stebisi faktu, jog kroatiški (ir turbūt visų slavų kalbų) žodžiai turi gimines – žemė moteriškos giminės, oras – vyriškos, o saulė – niekatrosios ir visi veiksmažodžiai keičiasi priklausomai nuo daiktavardžio giminės. Jei neturėtume tokio komplikuoto grupės pavadinimo, netektume galimybės įdomiai pabendrauti su daugeliu ypatingų žmonių.

Kaip atsitiko, kad 2009-aisiais susirinkote kartu?

Susitikome Zagrebe, kur visos gyvenome, nors esame kilusios iš skirtingų Kroatijos dalių. Kartu nuėjome į studiją, sukūrėme keletą dainų, nuvažiavome į koncertinį turą per Balkanus ir boom! – gimė ŽEN.

Grojate jau senokai, kodėl nusprendėte važiuoti į “Tallinn Music Week” festivalį – renginį daugiausia skirtą jauniems atlikėjams pasirodyti?..

Niekada nebuvome Baltijos regione ir TMW kvietimas tapo puikia kibirkštimi organizuoti Baltijos turą. Esame patyrusi grupė, tačiau pakankamai jaunos, manome, kad ten yra pakankamai šviežių ausų ir širdžių mūsų muzikai.

Kai kuriuose jūsų kūriniuose girdėti liaudies muzikos atgarsiai ar aš klystu?

Vokalinės aranžuotės kartais suteikia tam tikro etno jausmo, galbūt todėl, kad su Eva dainavome chore ir kai kurios melodijos užsiliko pasąmonėje. Vienintelis kūrinys, kurį sąmoningai kūrėme su folko išraiška yra “Slavenska bajka” (“Slaviška pasaka”) – mūsų idėja buvo sukurti dainą, pagal kurią žmonės galėtų šokti liaudies šokius, su slapta mintimi, kad tai taps liaudies muzika po dviejų šimtų metų :)

Naujausiais jūsų albumas vadinasi “Jantar”, išvertus tai reiškia gintaras, teisingai? Lietuva garsėja savo gintaru, jis naudojamas juvelyrikoje, kartais net vadiname save gintaro šalimi. Kodėl gintaras?

Jantar… mums patinka, kaip tai skamba :) Muziką albumui sukūrėme per trumpą laiką, daugelis aranžuočių buvo padarytos studijoje įrašinėjimo metu. Kai paklausėme viso albumo pirmą kartą, pajutome tarsi kūrybinė akimirka sustingo laike ir dabar ją galima patirti vėl ir vėl. Panašu į senovinį vabzdį gintare.

Kaip savo įtakas nurodote daugiausia Balkanų atlikėjus: PeachPit, ###, Vlasta Popić, Petrol, GrupaTi, Punčke, ŠumoviProtivValova, AnaNever ir kitus. Ar tai reiškia, kad klausotės daugiausia vietinės muzikos?

Žinoma, ne, klausom muzikos iš visur, bet atrodo natūraliau sekti kažką artimesnio sau, ką gali sutikti gyvai. Paprastai semiamės įkvėpimo iš visatos, gamtos, emocijų, gyvūnų, žmonių ir paties gyvenimo, su visa jo grožybe, kvailybe ir absurdu. Žmonės iš grupių, kurias minime kaip sau įtakingus, yra mūsų draugai ir jie daro mums įtaką viskuo, ne tik savo muzika, turbūt mes juos taip pat įtakojame.

Nuolat girdimos diskusijos apie moteris muzikos, ir ne tik, pasaulyje – neįvertinimas ir šou verslo vyrų priespauda. Ar šios problemos aktualios Kroatijos muzikos scenai?

Ši problema aktuali visur ir apie kalbant – Kroatija nėra išimtis. Tačiau, turiu pasakyti, kad situacija Kroatijos muzikos scenoje labai pasikeitė, netgi mes jaučiame didžiulius pokyčius palyginus, kaip viskas atrodė tuomet, kai pradėjome, ir dabartinę situaciją.

Muzikantės Kroatijoje dabar pripažįstamos kaip atlikėjos be privalomos “moteriškos” etiketės. Kai pradėjome, “moterų grupė” buvo pirmasis ir kartais vienintelis apibūdinimas, kurio susilaukdavome. Dabar prieš “moterų” panaudojama gerokai daugiau būdvardžių, apie lytį dažnai visai pamirštama. Vis dėlto, dar yra daugybė taisytinų dalykų. Situacija scenoje labai stipriai nepasikeitė, vis dar mažokai moterų darbuojasi garso inžinierijoje ir apdirbime, tai – vis dar vyrų pasaulis.

Kiek žinau, alfa patino mačo kultūra stipriai įsišaknijusi Balkanų kultūroje. Ar susiduriate su tuo kasdienybėje?

Šovinizmas Zagrebe yra gerokai subtilesnis nei kitose Kroatijos dalyse ar Balkanų regione iš esmės, nes čia tai žymiai dažniau kritikuojama, bet, žinoma, su tuo susiduriame kiekvieną dieną.

Kai žlugo komunistinis blokas, mus visus vadino Rytų europiečiais, o neseniai padalino į Pietus, Centrą ir Šiaurę. Kaip manai, ar mes vis dar turime kažką bendro? Mano pažintis su Kroatija buvo krepšinio klubas iš Zagrebo “Cibona”, su kuriuo Kauno “Žalgiris” kovojo Čempionų lygos finale 1986-aisiais. Ar paauglystėje girdėjot ką nors apie Litvą?

Šiaip ar taip naujos sienos ir spygliuotos tvoros Europoje, sienos ir pasidalinimai yra skausminga tema. Esame Balkanai, esame Rytų europiečiai, esame europiečiai, esame Žemės gyventojai.

Niekada rimtai nesidomėjau sportu, bet Eva, prieš pradėdama groti gitara ir visiškai atsiduodama muzikai, aistringai ir beveik profesionaliai treniravosi žaisti krepšinį. Išgirdusi šį klausimą, ji iškart suriko “Arvydas Sabonis”! Buvau dvigubai nustebinta – tuo, kad žinai “Ciboną” ir tuo, kad ji žino “Žalgirį” :)

Koks šiandien gyvenimas Zagrebe? Kokia labiausia “žen” vieta mieste?

Kaip tik neseniai patyrėme ašarinių dujų ataką LGBT vakarėlyje, visi buvo išties šokiruoti ir kitą dieną vyko didžiulė, taiki, spalvinga ir galinga protesto demonstracija. Šiaip, čia gera, meno scena turtinga ir auganti. Zagrebas – mažas miestas (panašaus dydžio kaip Vilnius – apie 800 tūkst. gyventojų – ore.lt past.), todėl čia yra puikus balansas tarp anonimiškumo ir intymumo. Yra daug šaunių vietų, bet labiausiai “žen”, be jokių abejonių, yra “Medika” – alternatyvinės kultūros ir visų galų meno epicentras, privalomas aplankyti, jei būsite Zagrebe.

Jus domina bendradarbiavimas su įvairiausiais menininkais, “pasidaryk pats” idėjos ir kontaktų mezgimas. Kokių turite planų šiose srityse?

Kontaktų mezgimas ir bendrdarbiavimas yra natūrali “pasidaryk pats” judėjimo dalis. Šiuo metu esame užimtos savo trečiojo albumo darbais, įrašams planuojame pasikviesti keletą menininkų – įdomu tai, jog pirmą kartą albumo viršelį kurs ne grupės narys. Šiuo metu dažnai bendradarbiaujame su Tús Nua iš Zagrebo – Eva ir aš dalyvausime jų pirmojo albumo įrašuose, kursiu video jų singlui, savo ruožtu jie mums padeda tvarkytis su socialiniais tinklais ir koncertų organizavimu. Taip pat padedame kitoms grupėms turuose, reklamuojame jų koncertus Zagrebe. Organizuojame Betunizer iš Valencijos (Ispanija) ir Daugthers of Kilimanjaro iš Zagrebo koncertą. Taip pat dažnai darome bendrus projektus su fotografu ir vaizdo menininku Kristijan Smok. Mūsų kol kas neišsipildžiusi svajonė yra kurti muziką filmams ir teatro pasirodymams, šiemet tikimės rasti progų padirbėti šioje srityje.

Intertnete:

xzen.xyz

xzen.bandcamp.com

facebook

unrecords.me