Viduržiemio karnavalas su Ninos du Brasil

Tai ką, su Naujais metais! Senai besimatėm. Turiu prisipažinti per tą laiką taip daug nukeliavau ir nuklajojau, kad vemt verčia. Viskas ryšium su tuo, kad perėjau dirbti į aukštesnes pareigas savo makdonalde – iš klientų aptarnavimo į administraciją. Tik apipiso mane žiauriai, nes postas lyg ir aukštesnis, bet atlyginimas mažesnis. Čia tik aš taip sugebu. Darbo, aišku, daug, nuo ryto iki vakaro nepakeliu akių nuo kompo ir skęstu įvairaus lygio popieriniuose dokumentuose. Po darbo jau irgi nieko nesinori, nei diskotekų, nei alaus, ir tuo labiau į blogą parašyt net poros sakinių nedašliaužiu. Anksčiau šlykščiai atrodžiusios atostogos kokioj nors Turkijoje ar Egipte su broliais lietuviais po truputį pradeda vilioti ir atrodo kaip išsigelbėjimas. O dar sako darbas žmogų puošia… bybį jis tę puošia.

Na, bet, kad ir kaip liūdna bebūtų, išvariau savaitgalį į miestą. Bilietą į Suru.lt live: Ninos Du Brasil jau senai turėjau nusipirkęs tai nesiblaškiau dėl kitų linksmybių. Draugo gimtadienyje paprepartinau kažkiek ir link profsajūzų patraukiau. Šalta labai buvo lauke ar man taip gal tik atrodė. Ėjau, ėjau ir staiga taksi sustojo šalia gatvėje. Vienas tų kur nesuprasi taksi ar ne taksi, bet pasisiūlė nemokamai pavežt. Toks žestas šiame pasaulyje, šiais laikais, keistas ir netikėtas pasirodė. Aš, kaip mėgstantis nuotykius, be abejo, pasirašiau. Bičas nuvežė kur pasakiau, jokių kitų interesų nepareiškė. Kai paklausiau išlipant, ar čia man tik neprisisapnavo toks gerumas, sakė, kad labai sušalęs atrodžiau, todėl ir pasisiūlė pavežt. Jooooo…matyt tikrai vaizdelis ne koks buvo.

Kitaip nei per prieš tai buvusius Suru.lt soldout’us Pelėda viduje viešpatavo ramybė. Tai manęs nė kiek nestebino, pats vakaro žvaigždžių Ninos Du Brasil iki renginio announcement’o irgi nebuvau klausęs. Ėjau iš smalsumo ir kartu pasitikėdamas organizatorių išpuoselėtu muzikiniu skoniu.

Mergina pasivadinusi Eva Geist labai tiko pradžios apšilimui. Techniškai sukiojo “geležies” rankenėles ir lyg bandė dainuot. Mažesnėje salėje ar kokioje meno galerijoje matomai dar įdomiau būtų susivalgę, bet tokioje laukimo ir adaptavimosi atmosferoje ypatingų garbės laurų iš muzikos kritikų nesulaukė.

Gediminas Jakubka aka „Patricia Kokett” prie savo mašinerijos stojo antras. Ir maloniai nustebino dieduką. Tiesą sakant, aš jį jau nuo pat kasetės išleidimo norėjau pamatyt naujam elektroniniame amplua. Merginos alpdavo, kai Gediminas lyg romantiškas noir filmo aktorius pasirodydavo scenoje su gitara rankose, o dabar prie mirksinčio hardware’o jo talentas sužibo dar labiau. Kas greitu metu darysis Lietuvos ir užsienio muzikinėse arenose, kur užlips „Patricia Kokett”, sunku ir įsivaizduoti. Gal net reiks įsikišti ir riaušių malšinimo pareigūnams. Ne, rimtai Patricia jau nekoketuoja, o rimtai atakuoja. Ir tai yra žiauriai fainai. New star is born! Atsakau už bazarą.

Kiek klausiau Ninos du Brasil spotify ir browsinau, iki galo nebuvau tikras, ar man labai patinka tai, ką girdžiu ir matau, bet galiu nutildyt save ir kitus skeptikus – vos tik išvydau gyvai „Pelėdos” salėje šaudančias chlapuškes ir byrančius konfeti, pats karščiausias karnavalas užvaldė šaltą šiaurės europiečio širdį. Nors Ninos Du Brasil būgnų ritmai man labiausiai priminė kažkada populiarius Safari Duo, bet vietomis girdėjosi ir Nitzer Ebb, ir Ministry – “Psalm 69”. Abejingų salėje nesimatė, kiek kas galėjo, tiek tas šoko ar kitaip judino užpakalį. Viena vertus liejosi tropinė braziliška fiesta, kita vertus, pasirodymas turėjo ir makabrišką reivo atspalvį, tiek dėl muzikantų veidus puošusio balto lavoniško grimo, tiek dėl to, kad už durų lauke viduržiemis ir -8 šalčio.

Beje, namo grįžau irgi su ambientovu pavežėju. Visą kelia jis man atvirai pasakojo kaip rūko ir rūkys žolę, kaip ją reik legalizuot ir gelbėt iš kalėjimo už nieką sėdinčius likimo brolius rastamanus. Šaunuolis uberistas, agituoja ir taip po truputį šviečia tautą. Dideli darbai daromi tyliai.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus.
Daugiau autoriaus tekstų gali rasti jo bloge “Kelionė Klajonė”