Vasaros pabaigoje mus pasiekė laiškas, kuriame pristatomas naujas muzikinis e-žurnalas “Calypso”. Šiais laikais, kai, atrodo, viskas persikėlė į greito vartojimo socialinius tinklus, intriguoja kiekvienas gilesnis šviežio žodžio šaltinis.
“Calypso is an online platform for a narrow spectrum of contemporary culture. It’s your reflector of relevant music and art acts” – skelbia titulinis puslapis, maloniai stebinantis interaktyviu ir moderniu dizainu. Turinio, tiesa, kol kas mažoka, tačiau projektas sukasi dar tik pusmetį. Pamenu, prieš penketą metų suintrigavo eksperimentinei muzikai skirtas secretthirteen.org – atrodė neįtikėtina, jog toks turinys gimsta Lietuvoje. Šiandien jų “ST mix” serija jau yra tapusi svarbia savo scenos dalimi, savo garsovaizdžius čia mielai pristato pripažinti kūrėjai. “Calypso” taip pat pristato savo “Calypso Sessions” – galbūt kažkada tai irgi taps visų geidžiama platforma pristatyti nuotykingiems garsams.
Apie “Calypso” tikslus ir kryptis kalbamės su jo iniciatore Ilona Dzengelevičiūte.
Calypso man asocijuojasi, visų pirma, su Karibų muzikiniu stiliumi. Kokia jūsų pavadinimo kilmė ir prasmė ?
Įdomus palyginimas. Kas mane gerai pažįsta, žino, kad bent kol kas nieko pati nesiečiau su Karibų muzika. Pats “Calypso” pavadinimas man anksčiau asocijavosi nebent su graikų mitologija ir tos šalies elektroninės muzikos scena, kas, tarkim, kyla iš tokių vardų kaip Morah, Trenton Chase, In Trance 95 ir kitų. Tačiau grįžtant prie tikslios pavadinimo kilmės – dar prieš pradėdama kažką galvoti apie žurnalą, ilgą laiką klausiausi ir sekiau vienos prancūzų atlikėjos Laurene Exposito veiklą. Ji kuria muziką EYE pseudonimu ir turi savo su draugu leiblą “Waving Hands”, kuriame leidžia kasetes tiek su savo pačios kūryba, tiek perleidžia kitų atlikėjų muziką. Vienas iš mano mėgstamiausių leidimų yra jos kasetė pavadinimu “Mecanique Calypso”, kaip visada, paremta analogue ir minimal synth garsais. Klausantis tokios muzikos ir galvojant apie savo pačios veiklą ir gimė žurnalo pavadinimas. Na, o kol žurnalas dar tik formuojasi ir sugeria daug kitų, agresyvesnių stilių, “Calypso” kartu kuria vaizdinį asmenybės – charakteringos, įtraukiančios ir išlaikančios prie savęs.
Kas jus inspiravo: Lietuvos elektroninės muzikos scenos žiniasklaidos pirmtakas djscene.lt? Ribinius žanrus tyrinėjantys lietuviai “SecretThirteen”? O gal koks nors kitas informacijos kanalas?
Tiesioginės inspiracijos iš Lietuvos niekada nebuvo, bet jei vistiek tektų įvardinti kokį nors lietuvišką šaltinį, artimiausias tam tikriausiai būtų “Digital Tsunami”, tiek savo muzikiniu spektru, tiek turiniu internete. Savo žurnalu nenoriu ir neketinu stumti iš lauko tų, kas pradėjo panašią veiklą jau prieš dešimtmetį, bet, natūralu, kuomet kiti judėjimai tiek laiko praleidžia scenoje ir nebegali pasiūlyti kažko naujo, turi užleisti vietą naujiems. Šiuo atveju, manau, “Calypso” žurnalą labiau inspiravo užsienio platformos, kurios neapsiriboja vien atlikėjų mix’ais, bet kuria ir platesnio formato turinį. Kažkas panašaus į “Calypso”, manau, galėtų būti kratinys australų “Sanpo Disco”, Vienos “PW-Magazine”, dalis “Vice Noisey” turinio, ukrainiečių “Krossfingers”, britų “Inverted Audio”, rusų “TAИT”.
Kaip gimė idėja pradėti “Calypso” ir kiek dabar žmonių “darbuojasi” virtualioje redakcijoje?
“Calypso” kaip idėja pradėjo bręsti daugmaž nuo 2018-ųjų žiemos. Pati jau kurį laiką esu laisvai samdoma dizainerė, tad turėjimas daugiau laiko sau ir gebėjimas planuotis jį kaip pačiai patogiau kažkiek lėmė žurnalo pradžią. Buvo ir vis dar yra momentų, kada niekieno netrukdoma dienos metu galiu perklausyti naujų track’ų ir albumų, tad kartu tai irgi formavo idėją imti domėtis naujais atlikėjais arba iš naujo atrasti jau žinomus ir galvoti, kaip juos pristatyti platesniam ratui žmonių. Tiek gyvendama užsienyje, tiek būdama Lietuvoje buvau apsupta draugų ir pažįstamų, kurie daugiau ar mažiau susiję su muzika – tai irgi buvo svarbus faktorius pačiai imtis kažkokių su tuo susijusių veiksmų.
Be manęs “Calypso” šiuo metu augina dar keli žmonės – Justas, daug prisidedantis prie naujų atlikėjų paieškos, jų kalbinimo ir “Calypso Sessions” turinio plėtimo; Kotryna, papildanti trumpais straipsniais Shorts’ų skiltį; ir Alexas, reziduojantis Amsterdame ir rašantis apie aktualiausius atlikėjus ir ten vykstančius renginius.
Prisistatote kaip “siauro spektro šiuolaikinės kultūros interneto platforma”. Kokio siaurumo šis spektras ir ką planuojate juo nušviesti? Skaitant, panašu, kad “Dekmantel” festivalio programa gana taikliai atspindi šį spektrą, ar ne?
Taip, kol kas tai yra tam tikro siauro spektro pogrindinė platforma. Tuo noriu paaiškinti, kad mes nesame žinių portalas ir niekada neplanuotume tapti žurnalu, kuris ilgainiui imtų rašyti apie daug įvairių atlikėjų vien tam, kad padidintų skaitytojų skaičių. Porąkart susidūrusi su panašiais siūlymais, supratau, kad negaliu taip daryti. Man pačiai auditorija yra labai svarbi, tad nors tai ir galėtų nuskambėti grubiai, aš verčiau publikuosiu naujienas rečiau ir mažesniam kiekiui žmonių, besidominčių šia sritimi, negu plačiai ieškosiu naujų skaitytojų. Man rūpi, kad ratas žmonių, besidominčių nišiniais atlikėjais ir muzika, didėtų, bet ne prievartos ar kokiu kitu dirbtiniu būdu. Taip pat labai svarbu ieškoti naujų garsų ir atlikėjų, garsiai apie save nesiskelbiančių.
Na, o kalbant apie “Dekmantel” ir jo akreditacijos gavimą, man pačiai tai tapo dideliu iššūkiu visai netikėtai, nes spaudos užklausų metas buvo pasibaigęs kaip tik tuo metu, kai “Calypso” pirmąkart išvydo dienos šviesą, t.y. kovo viduryje. Manau, tik turint dabartinį turinį ir stilių bei dideles ambicijas ši sėkmė ir nusišypsojo. “Dekmantel” festivalis yra milžiniškas, tad natūralu, kad ne viskas yra aktualu ir aprėpiama, tačiau galite pasidairyti po line-up’ą, kuris buvo išsidėstęs “Shelter” ir “UFO/UFO II” erdvėse – ten yra atlikėjai, į kuriuos labiausiai ir orientavomės šiais metais.
Festivalyje nebuvo vienos jo žvaigždžių John Maus, kurio brolis (ir grupės narys) liepos pabaigoje netikėtai mirė Latvijoje? Kuo būtumėt pakeitę John Maus šiemetinėje programoje?
Taip, sužinojau tą, kai tik žinia pasiekė mediją, išties siaubingos naujienos. John Maus tiek pats kaip atlikėjas, tiek kaip visa grupė, yra nepakeičiamas, o ypač, kai juos ištiko toks smūgis. Vien dėl to, kad J.Maus dar ne taip seniai buvo ilgam laikui sustabdęs savo muzikinę veiklą, nemanau, kad būtų teisinga jį pakeisti kažkuo kitu, o taip pat džiaugiuosi, kad ir festivalio organizatoriai suprato tai ir neieškojo pakaitinių atlikėjų.
Jei vis tik reiktų kažką įvardinti, mano pasirinkimas tikriausiai būtų Dirty Beaches. Nors šis kanadiečio projektas nebeegzistuoja jau, regis, ketverius metus, o jis groja po kitais pseudonimais, rinkčiausi būtent šią jo muzikos erą – mažiau eksperimentinę nei dabartinė ir labiau lo-fi’inę.
Kodėl komunikacijai pasirinkote anglų kalbą? Kuo, manote, galite/galėsite sudominti tarptautinį skaitytoją ?
Atsakymas labai paprastas – kad visi norintys suprastų. Lietuvių kalba man yra graži, bet jos nenaudočiau nei savo profesiniam lauke, nei kūrybiniam. Auditorija, į kurią “Calypso” orientuojasi, niekada nesiribojo vien Lietuvos sienomis, nes, manau, kad čia nesulauktume pakankamo dėmesio, o tuo pačiu, ne visi dominantys atlikėjai užklysta į mūsų šalį. Rašant anglų kalba yra lengva keisti lokaciją, prasibrauti į kitų miestų scenas, bendrauti su atlikėjais. “Calypso” žurnalą noriu plėsti ir turėti daugiau bendraminčių, norinčių prie jo prisidėti, o šie žmonės nėra vien lietuviai.
Ir truputį pakeitus rakursą, ko, jūsų nuomone, ypatingai trūksta lietuviškoje žiniasklaidoje?
Gan platus klausimas, gal muzikos žiniasklaidoje? Man asmeniškai trūksta ilgesnių tekstų su gilesniais faktais apie atlikėjus, ką patys bandome kurti “Calypso” žurnale. Daugumoje straipsnių pasigendu sudominančio tono, nes paprastai, ką užmatau, man atrodo vientisa šabloniška kalba. Trūksta apžvalgų, gal įvairesnių tos pačios medijos formatų. Apskritai, man Lietuvoje trūksta žmonių, gebančių ne vien išreikšti susidomėjimą ir paskatinti veikti toliau, bet taip pat galinčių prisidėti prie žiniasklaidos ir jos kūrybos, to paties vadinamo siauro spektro plėtros įvairiais būdais, ne vien rašymu. Labai džiaugiuosi, kad šių žmonių ratas po truputį plečiasi tarp mano draugų, ir dėl to esu labai dėkinga, bet žvelgiant didesniu mąstu – to vis dar trūksta.
Turbūt vieša paslaptis, kad finansinės paramos pilnaverčiam egzistavimui neturite. “Calypso” – dar vienas entuziastų ir melomanų projektas “iš idėjos”?
Bent kol kas finansinės paramos “Calypso” žurnalui nėra ir viskas daroma savo pastangomis bei kitų žmonių pagalba, kalbant apie fotografiją ir būsimus video montažus. Viena vertus, tai – tik pusę metų egzistuojantis žurnalas, tad natūralu, kad viskas dabar ir vėliau bus daroma iš idėjos ir gero noro skleisti žinias apie dėmesio vertus atlikėjus bei lokacijas; kita vertus, neatmetu galimybės, kad galime padaryti dar daugiau ir ateityje sulaukti įvairesnės paramos žurnalui augti.
Anatolian Weapons “Nagual” pradėjo “Calypso Sessions” seriją. Ko joje dar galime tikėtis?
Visai neseniai pristatėme lietuvių atlikėjo Konsistent, gyvenančio Kopenhagoje, track’ą “Steel Island”, kuris bus įtrauktas į kompiliaciją “Danzas Electricas vol. II”, priklausančios prancūzų leiblui “Macadam Mambo”. Taip pat planuose yra olandų atlikėja Sophie Du Palais ir jos duetas su daugumai pažįstamu Identified Patient – tai track’as, kuris bus išleistas per australų leiblą “Power Station”. Be to, kalbamės su dar daugiau atlikėjų ir tikimės, kad “Calypso Sessions” ateityje dar labiau plėsis.
Internete:
Komentarai