The Avalanches

Dažnai žiniasklaidos pokalbiuose apie muziką gali susidaryti įspūdis, kad kone kasdien gimsta nauja “žvaigždė” ir “šį kartą tai jau tikrai supergrupė”. Taip, žiniasklaidai būtini nauji dievai, nes kaip tik jie reikalingi skaitytojams, žiūrovams ir klausytojams. Tačiau kartais inspiracija, išgirdus tikrai naują muziką, gali būti didesnė, nei būtų galima apibrėžti “žvaigždės” menkažodžiu.

Kartais gali būti ir taip, kad pavadindamas “žvaigžde” veikiau sumenkinsi, nei pagarbinsi, nes žvaigždžių yra daug, o tas naujas jausmas gali būti vienintelis. Taigi atverkite užsklandą, į sceną išeina THE AVALANCHES, neabejotini prasidedančio tūkstantmečio genijai.

Būdamas konkretus pirmiausiai jaučiu pareigą atkratyti nuo šio straipsnio visus tuos, kas nemėgsta roko, fanko, disko, hip hopo, elektronikos, skrečo, repo, yzi-lisiningo, retro, sambos ir dar keleto gyvenimiškų dalykų. Jei jus dirgina šie žodžiai – patartina versti kitą puslapį, jei ne – mes draugai.

Kai redakcijos kolega man pradėjo aistringai pasakoti apie THE AVALANCHES naujausią albumą “Since I Left You” ir kaip jie sugeba viską miksuoti, maišyti, sempluoti ir perpinti, norom nenorom pradėjo varvėti seilė. Tikėjausi kažko beprotiško, bandymų derinti nesuderinama ir galiausiai gauti tokią eklektikos dozę, kad savo vardą pamirštum ilgiems metams. Vietoje viso to išgirdau harmoningą, besitęsiantį ir išbaigtą muzikinį peizažą, kuris įsiurbė nuo pat pirmos akimirkos.

Kaip Australijos punk grupė galėjo įrašyti tokį diskobreikinfunk albumą, kuris nušluostė nosį pačiam Fatboy Slim? Robbie Chater ir penketas jo THE AVALANCHES kolegų neturi tiesaus atsakymo, nes toks klausimas jiems netikėtas.

“Jaunystėje skaitydavau daug apie muziką, tačiau kai nusipirkdavau tą išgirtą plokštelę, dažniausiai nusivildavau. Ypač tai liečia šokių muziką. Naujienos buvo taip spalvingai aprašomos, kad net negirdėjęs jau galėjai žinoti tą muziką. Deja, dažniausiai patirdavau fiasko. Tikriausiai nuo tada susiformavo noras sukurti įrašą, kuris skambėtų taip puikiai, kaip turi skambėti puikus įrašas” – kukliai samprotauja Robbie Chater. Jam nebuvo lengva toje Australijoje – “tai SONIC YOUTH fanų šalis, o tas miestelis, kur aš gyvenau, buvo vietinių pankroko grupelių meka… Rodos ten buvo susikaupęs pasaulinis SONIC YOUTH fanklubas.”

Darren Seltmann, dar vienas THE AVALANCHES veikėjų, kažkada buvo suimtas už “spydo“ laikymą. Jis turi sveiką humoro jausmą ir tvirtina esąs valgęs krokodilieną ir kengūros mėsą. “Norėdamas tapti THE AVALANCHES nariu, tikrai turi turėti bent kiek humoro jausmo” – tvirtina Robbie.

Grupė susiformavo palaipsniui. Iš pradžių, dar 1995-aisiais, Darren ir Robbie ėmė supirkinėti pigią garso aparatūrą ir susenusias plokšteles, visą Melburno “sekonhenduose” surinktą šūdą kaupdami savo kukliame butelyje. Darren prisimena, kad kartais tas butas, kuriame jie kartu gyveno, tapdavo panašus į muzikinių prekių savartyną, iš kurio, vienok, ilgainiui ėmė rutuliotis melodijos. Junginėdami nepažįstamus senus instrumentus ir čirškindami vinilą, draugai ėmė išgauti tas autentiškas, traškančias melodijas, kurios šiandien jau tapo THE AVALANCHES firminiu ženklu.

Kiek vėliau prie grupės prisijungė Australijos didžėjų čempionato nugalėtojas Dexter Fabay, klavišininkas Tony DiBlasi ir būgnininkas Gordon McQuilten. Prasidėjo nesibaigiantys gyvos muzikos vakarėliai, užsitęsiantys ne vieną ir ne dvi valandas. “Į vieną valandą nesugebėdavom sutalpinti net dalies to, ką norėjom pasakyti publikai. Grodavome ilgai” – prisimena Darren.

Nepaisydami jokių muzikavimo normų ir gėrėdamiesi spontanišku muzikavimu, THE AVALANCHES padėjo pagrindus pirmajam savo albumui “Since I Left You”.

Įrašinėdami debiutinį albumą THE AVALANCHES panaudojo 900 muzikinių kūrinių, kurių nuotrupos išsibarsčiusios po visą albumą. Viskas nuo Madonna, BONEY M, lotynų fanko, septyniasdešimtųjų roko, disko iki hip hopo, lengvos egzotiškų šalių muzikos interpretacijos ir dar toliau. Tačiau THE AVALANCHES teigia, kad daugiau to nebus: “tokio albumo daugiau neįrašinėsim, nes tai pareikalavo daug jėgų, galiausiai išmokom šio bei to, tikiuosi, tai ateityje leis sukurti dar geresnę muziką, tik nepraliejant tiek daug prakaito” – teisinasi Robbie.

“Since I Left You” buvo įrašytas per mėnesį 1999-ųjų vasarą atokiame pajūrio vasarnamyje, netoli Australijos kurorto Sorrento. Įrašas buvo baigtas dar metai iki numatytos jo išleidimo datos 2000-ųjų gruodį. Solidus laiko tarpas iki galutinio išleidimo buvo paliktas neveltui – reikėjo aprašyti visą tą galybę semplų, kurie buvo sukišti į “Since I Left You”.

Dar nepasirodžius albumui, britų spauda jau psichavo – kaip šiandien prisimena grupės nariai, albumo išleidimas uždelstas buvo dalinai ir dėl to, kad “kuo ilgiau lauki – tuo labiau visi nori ir kalba”. Tačiau šiandien jų gyvenimas jau nebe toks, koks buvo prieš metus. “Mes nieko nebespėjam. Sėdi studijoje iki 12 nakties, grįžti namo ir auto atsakove randi 2 valandas įrašytų skambučių. Kitą dieną šoki į lėktuvą ir skrendi kažkur toli. Kartais atrodo plyši per pusę” – apie sunkų savo gyvenimą pasakoja kažkuris iš THE AVALANCHES.

Peter Whitford, grupės perkusistas: “Kartą Sidnėjaus oro uoste Gordon paprašė manęs pasaugoti jo “laptopą”. Žinojau, jog ten sukišta didžioji dalis THE AVALANCHES muzikos – semplai, programuoti ritmai ir t.t. Tada toptelėjo keista mintis – imti ir pabėgti su jo kompiuteriu. Sukurčiau naują THE AVALANCHES grupę ir užkariaučiau pasaulį” – su užsidegimu pasakoja grupės narys. “Padaryčiau THE AVALANCHES frančyzingą, būtų daug THE AVALANCHES grupių ir mums patiems nebereikėtų taip skubėti. Vienu metu keliose pasaulio vietose ištroškę žmonės galėtų stebėti mūsų pasirodymus…”

Vis dėlto tai tik kalbos mikrofonui. Taip negalėtų būti, nes gyvas THE AVALANCHES pasirodymas nėra tai, ką daugelis supranta girdint sąvoką “koncertas”. Šitie vyrukai kvankštelėję, nes scenoje tarpusavyje sukelia muštynes, degina sau užpakalius ir laido pokštus. Iš esmės, visa jų kūryba yra didelis pokštas. Kažkas iš grupės prasitaria, kad koncertų metu planuojama virš scenos ir publikos skraidinti distanciniu valdymu kontroliuojamą malūnsparnį. To tikrai nesugebėtų grupės antrininkai. Tokių trenktagalvių lengvai nesurasi.

Šiandien grupės laukia Belgija, Olandija, Vokietija, Autralija, Prancūzija ir t.t. Kelio pabaigos nematyt, nors pats albumas jau senokas. “Iš vienos pusės gali atrodyti, kad reikėtų įrašinėti kažką naujo. Tačiau tam nelabai turim laiko, be to THE AVALANCHES koncertai nebūna tiesiog albumo kūrinių retransliacija. Tai diskoteka, kurioje pagrojam ir savo kūrinių. Gal tai disko, gal koncertas, kartais pačiam būna sunku suprasti…” – abejoja Robbie.

Kol kas jie nešneka apie ateitį. Kažkas prasitaria, kad, tiesa, yra viena idėja – remiksuoti rusą r’n’b atlikėją Hanky Bean. Kas jis toks? Paklauskit THE AVALANCHES. “Jis tikrai iškrypęs. Didelis, storas diedas. Jis turi dainą “Blowing Your Booty”, kurią mes norėtumėm prodiusuoti. Manau tikrai bendrai įrašysim kietą, sunkią, bumspinčią storu bosu r’n’b dainulką. Tai bus superšlageris” – galutinai išsiduoda Robbie ir tuoj pat verčia pasidomėti tuo Rusijos išeiviu-nelegalu. Kas per velniava? Na taip, vis dėlto jie australai.

THE AVALANCHES albumas “Since I Left You” jau seniai normaliose muzikos parduotuvėse.
THE AVALANCHES naujausias singlas “The Electricity” Europos parduotuvėse nuo lapkričio 5 d.