2001-ųjų apžvalga. Pirmoji dalis.

Šiandien turbūt jau pamiršome, kad praėjusių metų pradžioje didžiausia drama buvo susijusi su Detroito reperiu Eminemu. Ar jam leis dalyvauti “Grammy” apdovanojimuose, ar rimtai jis nekenčia gėjų, kam jam tie motoriniai pjūklai ant scenos ir kodėl prieš kiekvieną pasirodymą reikia ryti “Ecstasy” tabletes. Dabar jis tyloje rengia pirmąjį filmą apie save. O “Grammy” atsiimti planuoja U2 ir eee DEEP DISH…

Tuo tarpu Lietuva netilo nuo svarstymų, kas geriau – Andriaus Mamontovo “No Reason Why” ar SKAMP “You Got Style”, dominavo ir visa kita su estradiniu konkursu “Eurovizija” susijusi paranoja. Per pusę metų viskas apsivertė: “zombėjantis” (?) Andrius Mamontovas nebenori kurti dainų Eurovizijai (o tik kartu su folkloro artistais arba vaidinti Romoje), SKAMP ne tik nepabėgo į užsienį, bet ir lietuviškai dainuoja vieno laikraščio reklamai, na o pagrindinis pastarųjų savaičių pop įvykis tai …nervų nesuvaldęs jaunuolis puola ant scenos užlipusį Rytį Ciciną. Todėl galime drąsiai sakyti: kol kas niekas nepasikeitė.

VISI NEKENČIA POP ŽVAIGŽDŽIŲ

Nėra abejonių, kad šiais metais jaunimo neapykanta pop muzikos dievukams pasiekė apogėjų. Kaip ORE ir prognozavo, populiarios muzikos soste dominavo Madonna ir Britney Spears, tačiau kiek energijos buvo skirta neapykantai joms ir buvusioms THE SPICE GIRLS narėms išreikšti. Vaikinų grupės WESTLIFE narys Kianas Eganas buvo primuštas gimto miesto kebabų kioske, o Brianui Harvey “gerbėjas” tvojo su mečete ir vos nenunešė pusės skalpo. Netgi bene populiariausias metų atlikėjas Robbie Williamsas koncertinio turo Vokietijos mieste Štutgarte metu buvo užpultas psichine liga sergančio vaikino, kuris buvo įsitikinęs, kad ant scenos dainuoja muzikanto klonas, kurį reikia nužudyti.

Pridėkime prie to dar Rytį Ciciną ir… eee… grupės LA VITA (o gal tai buvo PIKASO?) narius ir suprasime, kiek daug energijos yra iššvaistoma, norint pabrėžti neapykantą įvairioms pop žvaigždėms. Seniau taip nebuvo. Dar praėjusiame dešimtmetyje pop stabas buvo šventas ir neliečiamas. Dabar yra kitaip – jie keičiasi kas pusmetį, ir net merginos nespėja jų kaip reikiant įsimylėti. Na, nebent tai būtų “neliečiamas” Michaelis Jacksonas, šiemet nesėkmingai bandęs sugrįžti į sceną ar jo bendraamžis Virgis Stakėnas.

Be abejo, dar bjauresnis popsas dominavo už Atlanto, kur daugiausia plokštelių pardavė tokie plastmasiniai veikėjai kaip Shaggy, ‘NSYNC, CREED, LINKIN PARK ir STAIND. Pastarųjų dominavimas verčia kalbėti apie kažin kokios post grunge bangos iškilimą. Vis tiek, nemažai pykčio ir aistros ištroškusių jaunų žmonių savo idolais šiemet rinkosi garsiuosius LIMP BIZKIT ir SLIPKNOT. Europoje labai daug jaunų moterų įsimylėjo suomių gotikinio metalo grupę HIM, šiemet išleidusią savo antrąjį albumą. Manome, kad kitais metais per grupės gastroles (jei tokios dar įvyks) Lietuvoje nemažai jų gerbėjų išsikraustys iš proto. Taigi.

METAS KEISTI KAILĮ?

Neišvengiamai, 2001-ieji buvo metai, kai pasaulyje iškilo visiškai naujos populiariausių gretos. Sunku būtų pavadinti jas “alternatyvinėmis”, kai netgi jūsų tėvams (ar jūsų bendraamžių Anglijoje ir Olandijoje) tėvams jos yra priimtinos. Pirma, tai jaunųjų hip hopo kūrėjų karta – atsipūtę OUTKAST, Roots Manuva ir kiti. Antra, tai žavingiausios pasaulyje rhytm’n’blues atlikėjos. Ir pagaliau – rokas, rokas ir dar kartą rokas. Jau kitais metais naujieji rokenrolo (anti)herojai susirikiuos ir įsiverš į radijo stotis, pamatysit. Kaip bebūtų malonu, gaila ar juokinga mūsų skaitytojams. Juk prognozavome folk ir sindidkatoatėjimą, ar ne :)?

Lietuvoje šiais metais tebuvo vienintelis – beje, mūsų seniai lauktas išsiveržimas – tai hip hopo kolektyvo G & G SINDIKATAS triumfas. Pradėję nuo to, kad išdrįso radijui pateikti gana nešvankų hitą “Tomas”, jie grojo saviškiams, paskui išmokė savo tekstus pamilti buvusius urlaganus, atkakliai puoselėjo nuostabiausią “alternatyvinės bendruomenės” puslapį www.hip-hop.lt , o baigė metus gana beviltiškai juokingu pasirodymu keliems šimtams žioplių, atėjusių pažiūrėti britų pusiau žvaigždės DARIO G. Sunku patikėti, kad “Sindikatas” kitais metais dar išleis lygiai tiek pat gerą albumą, bet visai gali būti, kad kitais metais tokie vardai kaip Termit, MENTALITY CRUSH, Shmek LA ar pagaliau DJ Trick (tyčia čia praleidau Mamanią) jau nebus žinomi vien šimtui “pogrindžio” žmonių. Kita vertus, nesunku nuspėti, kad jau kitais metais prasidės ta niekur nevedanti, bet neišvengiama kova tarp “hip hopo komercializacijos” ir “hip hopo neparsidavinėjimo” šalininkų, pareikalausianti šiek tiek aukų ir daug nervų.

ATSIPALAIDUOK ŠILTUOSE SPINDULIUOSE

Kas geresnio buvo užsienyje? Visų pirma, trumpai apie mergaites. Pasaulyje iškilo visa eilė žvaigždžių, kurias būtų galima pavadinti “antipopžvaugždėmis” – jos pačios mokėjo groti, sukurdavo dainas ir nebuvo remiamos limonado reklamų. Visų pirma čia reiktų paminėti young, driven and funky Alicia Keys, o taip pat Nelly Furtado ir India Arie. Joms asistavo ir šios scenos veteranės Macy Gray, Jill Scott ir Angie Stone. Jei prie jų pridėtume ir netikėtai kokaino perkrautame lėktuve žuvusią žaviąją Aaliyah, kuri spėjo pabaigti Timbaland prodiusuojamą antrąjį savo albumą, tačiau nespėjo suvaidinti “Matrix” tęsinyje, gausis visai nebloga puokštė.

2001-ieji buvo bene pirmieji metai, kai daugybės iki tol “dominavusių” repo ir hip hopo superžvaigždžių – DMX, NAS, Jay-Z, Mystikal, Lil’ Bow Wow, baltaodžio Bubba Sparxxxx ir panašių plokštelių pardavimai pradėjo smukti. Arba bent jau nepasiekė tokių multiauksoplatininių viršūnių kaip prieš kelis metus ar net mėnesius. Daugelis sako, kad muzikos pramonės gigantai pradėjo visą hip hopo produkciją pakuoti ir pardavinėti, tarsi tai būtų ne muzika, o mėsa. Todėl hip hopo scenoje pradėjo dominuoti iš pietinių Amerikos valstijų atėjusios žvaigždės – visų pirma OUTKAST, o taip pat Nelly, Ludacris, St Lunatics ir krūvos kitų prodiuserių darbai. Jie visam pasauliui prabilo apie “pasaulio grožį įpūtus žolytės”, o ne apie geto karų filosofiją, kuri visiems jau seniai nusibodo. Kai kas sako, kad tai galbūt buvo geriausias hip hopo posūkis pastaraisiais metais, jei neskaityti britų – jamaikiečių ROOTS MANUVA muzikos.

Britanijos kritikai nauja scenos viltimi paskubėjo paskelbti “alternatyvų” garage ir hip hopo derinį atliekantį 22 metų muzikantą Mike Skinnerį, geriau žinomą pavadinimu THE STREETS. Sakoma, kad jo įrašytas singlas “Has It Come To This?” ir albumas “Original Pirate Material” yra pirmieji, sukurti apie tuos, kurie perka 2 step garage muzikos plokšteles, o ne apie elitą, kurie kepa tas plokšteles. Būtent, naujai iškilę Britanijos garage kolektyvai – PAY AS YOU GO CREW, HEARTLESS CREW bei Oxide ir Neutrino sukurtas SO SOLID CREW buvo vienas iš įdomiausių muzikinių judėjimų Europoje. Bet apie tai daugiau – kitą savaitę, kai rašysime apie šokių muziką. O dabar – apie roko muziką.

NAUJOJI ROKO PORNOGRAFIJA

Beveik visų pasaulio kritikų nuomone, didžiausiu metų atradimu ir tuo pat metu svarbiausia grupe tapo Niujorko penketukas THE STROKES. Jie (tyčia ar netyčia) patapo ir tokiais Amerikos roko atgimimo lyderiais. Nesvarbu, kad jų albume “Is This It” atliekama muzika skambėjo, tarsi būtų sukurta apie 1979 m. ar net anksčiau. Kitaip sakant THE STROKES buvo žavingai švieži ir tuo pat metu nesigėdijo groti “retro”
Didžiausias “stroukų” konkurentas kritikų (ne)pelnytai iškeltų grupių tarpe buvo triukšmingo Detroito punk-blues duetas THE WHITE STRIPES, išleidęs albumą “White Blood Cells”. Trečiuoju konkurentu turėjo tapti Davido Grohlo sugalvotas projektas – jaunas metalistas ANDREW WK, tačiau jo šūkiai “Party hard” atrodė kiek patetiškai ir piktas gerbėjas per pirmą koncertą Anglijoje sugūrino jam nosį.

Kita alternatyva – įrašyta norvegų grupės KINGS OF CONVENIENCE frazėje “Quiet Is the New Loud”. Tai, kad tyla gali nuskambėti “galingai” šiemet labiausiai įrodė britų kolektyvas SPIRITUALIZED, įrašęs be galo optimistinį albumą apie praradimus “Let It All Come Down”. O taip pat jų kolegos iš Amerikos MERCURY REV, išleidę plokštelę “All Is Dream”. Negalima sakyti, kad kažin kur dingo ir RADIOHEAD, kurie šiemet išspaudė kiek “priimtinesnę” “Kid A” versiją, pavadintą “Amnesiac”, tačiau atrodo, kad grupė kiek susipainiojo tarp jų korporacijos pardavimų strategijos (trumpinti gabalus), himnų kūrimo ir politinės veiklos – šiek tiek utopiškos, šiek tiek antiutopiškos.

Tarp jaunesnių ir labiau “akustiškesnių” grupių. išsiskyrė kanadietis Rufusas Wainwrightas su albumu “Poses”, “alternatyvinį country” grojęs amerikietis Ryanas Adamsas, o taip pat tokios grupės kaip sėkmingoji STARSAILOR ir nesėkmingoji TURIN BRAKES. Taip pat ne vienas kritikas pažymi grupės ELBOW naują darbą “Asleep In The Back”. Kiti kritikai išskiria ir nesibaigiančią post rock bangą – tai visų pirma STEREOLAB naujas albumas. o kur dar nemažiau nuostabūs MOUSE ON MARS (“Idiology”), TORTOISE (“Standards”), o ir atgimusių ir puikiai koncertuojančių MOGWAI bei ARAB STRAB kūriniai. Vyriausios kartos džiaugsmui reikia pasakyti, kad vieną iš geriausių metų albumų išleido “Love and Theft” išleido neprilygstamasis Bobas Dylanas.

POZITYVI PSICHODELIJA VĖL VALDO

Ar visos įdomiausios praėjusių metų plokštelės buvo sukurtos tik naujų grupių? Ne, tikrai ne. Be abejo, labai geru sugrįžimu buvo ir Amerikos grupės REM albumas “Reveal”. Stipriai šiemet pasirodė ir nei tai roką, nei tai šokių muziką grojantys Anglijos “veteranai” iš Menčesterio ir kitur: NEW ORDER išleido albumą “Get Ready”, PULP – “We love life”, THE CHARLATANS – “Wonderland”, o kelis metus vis “antroje lygoje” dalyvavęs kolektyvas SUPER FURRY ANIMALS parengė plokštelę “Rings Around The World”, kurioje puikiai suderino STATUS QUO, Burtą Bacharachą, acid house ir romantines balades . Pagaliau, sublizgėjo “paskutiniai britpop herojai” – ASH, pernai tokiu metu laikyti bankrutavusiais.

Na, o Damonas Albarnas iš BLUR susidėjo su Dan “The Automator” Nakamura ir sukūrė unikalę animacinę muzikos superžvaigždę. GORILLAZ tapo pirmąja pasaulyje “trimatės animacijos” pop grupe, nors Damonas Albarnas su kompanija neatsispyrė pagundai ir surengė keletą koncertų, kuriuose grojo pasislėpę už kino ekrano. Iš kitos “pozityvios megašizos” įdomus buvo THE BETA BAND psichinio folk etapinis darbas “Hot Shots II”, parengtas žinomo R’n’B meistro C-Swing. Tai tiek apie Britaniją.

Amerikoje “koledžo” roko mėgėjai sulaukė nepakartojamų Ike Reilly, CHESTNUT STATION, NEW PORNOGRAPHERS ir WEEZER albumų. Tarp tamsiosios pusės atlikėjų daugiausiai dominavo SYSTEM OF A DOWN su albumu “Toxicity”. Bei apokaliptinis TOOL metalas. Ir niūrus trio iš Kalifornijos BLACK REBEL MOTORCYCLE CLUB. O pas mus? Šiaip ar taip, mes turime MOUNTAINSIDE, RUINATION, SAPLES, HIEROSGAMOS ir dar kelias pogrindžio grupes, kurios dar daužys savo instrumentus ir spjaudysis – visai kitaip, nei tas myžnių rokas ir “altimait kover mašyns”, su kuriuo mums teko susidurti pastaraisiais metais.

THE MODERN AGE IS HERE?

Iš tikrųjų, tikrieji šių (ir tikėkimės, kitų) metų nugalėtojai buvo gitaromis ginkluoti, seksualūs, energingi ir spinduliuojantis “stroukiška” energija vaikinai iš Šiaulių grupės BRAINERS, savo šlovės minutės laukę net penkis metus. Savo konkurentus SH jie aplenkė tuo, kad, skirtingai nei pirmieji jie pernai dar neturėjo “hito” (a’la “Sumaišyk mane su cukrumi”), bet atgrojo keletą puikių koncertų ir turi “šiuolaikinio amžiaus” reikalavimus atitinkantį interneto puslapį (brainers.su.lt). Pridėkime prie to dar du Vilniaus kolektyvus su panašia ilgamete grojimo patirtim bei websaitais– DR GREEN (hardcore.lt/drgreen) ir BORA (hardcore.lt/bora) ir suprasime, kurlink vėjas pučia, ar ne?

Paklausite – kur šokių muzikos apžvalga? Kitą savaitę, šį kartą viskas netilpo J

Pilnos 2001-ųjų apžvalgos ir ateities prognozių ieškokite ORE 24/25-ajame numeryje, spaudos kioskuose