Skiriama seniesiems menininkams

Nežiurėkite man į akis. Nestebėkite manęs. Geriausiu atveju aš jum išreksiu “labas!” Blogiausiu, tiesiog konstatuosiu “uždaryta”, na arba “nieko nepirksiu.”

Beware!

Jūs nepasiruošę ir nieko nežinote, tik pažiurekite į savo veidą ir – taip, jūs nieko nesupratote. Pabandom iš naujo. Pabandom dar kartelį :
Nežiurekite man į akis. Nestebėkite manęs. Geriausiu atveju aš jum išreksiu “labas!”. Blogiausiu, tiesiog konstatuosiu “uždaryta”, na arba “nieko nepirksiu.”

Patiklumas nėra gerai. Nauja karta nėra kelintakursiai studentai. “Neturiu autoritetų,” rusišku aerozoliu apipurkšta mano mamos drabužių spinta. Nauja karta yra rūsčiu veidų moksleiviai. Galbūt mokyklose jie sedi vieni, galbūt jie ignoruojami. Klaida būtų nepatikėti – būtent pas juos tavi kaimynai lėks prašyti autografo.

Žmogaus lūpos. Teksto nesigirdi. Rodomi titrai, kurie tiesiog nuostabiai sinchronizuojasi su švelniomis lūpomis. Jos kalba, o raidės ekrane byloja apie visuotinę meilę ir supratimą. Naudojami “laužo”, “širdžių” ir “balandžių” įvaizdžiai. Vos įžiurima riba skiria tašką nuo kurio lūpos pradeda kartoti tekstą, jos jį išreiškia taip aiškiai, kad jūs nejučia pradedate kartoti kartu “die die die”. Titrai, tuo tarpu, eina toliau, kaip tik tuo metu jie skelbia apie tai “kaip gera atsibusti ryte su šypsena.” Ir tam nėra sustojimo.

Beware! Nauja karta dar tūno šešėliuose, visiem saugiai bežiurint į dabartinius studentus ir studentes. Susidūrimas su ja, be papildomo pasiruošimo, gali buti skausmingas: viena šeštadienį, kaip ir kiekvieną (vieną) šeštadieni jūs nusipirksite “Šiaures Atėnus” ir atsisėdę mėgstamiausioje ŠMC kavinės vietoje žvelgsite į juos. Karštligiškai versite puslapius, bet nusiraminimo nebus. Visuose juose tebus tas pats nenusakomo šrifto juodas uzrashas “Šis puslapis pagamintas iš perdirbto popieriaus.” Tiesa, paskutiniame iš jų mažomis raidelėmis bus dėkojama jums, uz dosnią poros litų auką ir paramą.

Pavyzdžių daugybė. Apie ateitį ir praeitį galvojama daug, o apie alternatyvią dabartį ne.
Kad-ir-kaip-ten, ta jauniausioji karta, kuri dar nenori savęs identifikuoti, ir kuri (cia ir slypi visas idomumas!) nepriskiria savęs prie dabartinių meninkų ir muzikantų, ateina grėsmingai.

Ir net nebandykite sakyti kad esate nekaltas ! Po velnių, kad jūs bent susapnuotumete kaip mums nusibodote. Tas lakoniškumas, tas sarkazmas, žaidimas žodžiais, snobizmas ir dirbtinis nuoširdumas. Atmesdami Kortasaro konsepciją, mes neatmetame jo pačio. Ir jei sutikčiau jį kur nors užupyje,tarkim, bebraidant po pusnis, būtinai paspausčiau ranką.

Visgi mes renkamės visai ką kitą.
Antipostmodernizmas. Susipažinkime : super ironija, absoliutus pozityvizmas, viskas perdėta ir išpūsta (čia gi, galima pasiremti kad ir “šiukšlininku” Orvelu : jeigu du žmonės yra kambaryje, ir vienas sako, jog jis pakilo nuo žemės, kitas teigia tą patį, tai kas pasakys, kad tai netiesa?!), malonumo pragmatizmas, jokio apsimetinėjimo ir skrupulų. Jei jūs nepatiksite kažkam, jus tiesiog pasiųs po velnių. Tačiau, galbūt jūs domitės filosofija, tad galėsite ateiti ir prisijungti prie mūsų. Prisijungti kaip eksponatas, žaisliukas. Išsunktas galėsite sėstis i savo vietą. Sofizmas jum nepadės. Nėra ginklo prieš darnų ir sutartinį pakaruoklišką juoką. Mums reikia tik reikiamos intencijos. Mes visi teigsime tą patį. Pasakosime keletą istorijų, būtų ir nebūtų. Visa tai pasodins jus į vietą ir privers užsičiaupti. Staiga, kasnors iš musų sušuks “O, matau, kad jūs skubate, kaip gaila ! Kagi, nepamirškite linkėjimų žmonai!” Tiesiog, mums atsibodote.

MES ir JŪS.
Luomine Diferenciacija. Klasine Diferenciacija. JŪS.
Kultūrinė Diferenciacija. MES.

Tad aš, kaip ir tas čepivų genties vadas (jūs nezinote jo?! Mes demonstratyviai čiumpamės rankomis už galvų), skelbiuosi naujai atradęs pasaulį!

Ir skelbiu jį savo provincija!