Gitarų ir alaus atakos

Mes pagiringi, apkvaitę nuo siauros autobuso erdvės ir praktiškai nė kiek nenumigę, negalime nustygti vietoje. Pavasariniai lenkų festivaliai, bent jau “Metalmania” turi vieną labai blogą dalyką – jie trunka vieną dieną, ir prasidėję pirmą valandą dienos, turėtų baigtis prieš vidurnaktį. Tokiu pavasarišku oru vėl keliauti į uždarą erdvę? Juokaujaute?

Mūsų kojos jau mina Katovicų gatvių asfaltą, tuoj pat atrandamas baras “Wiking” ir išlenkus bokalą jau riekia mauti – vos vos laikomės neužmigę.

Per pusantros valandos taip ir nespėjame pamatyti Katovicų futbolo fanų ar prieš ištisą šimtmetį A.Gurevičiaus bauginančiai aprašytų skinų. Vietoje to – dvi simpatiškos provincialės iš nedidelio miestuko.

“Varysit į “Metalmania”?, – apverčiam liežuvį. “Oi ne, nemėgstame metalo, kur kas geriau pankrokas, va, DESERTER gerai varo, – linksmai sučiauška jos. Mielai aš su jumis suraityčiau pogo šio lenkų pankų fenomeno koncerte, tačiau bičiulis jau tempia į užkandinę.

Kol aš nardinu savo nosį kavos puodelyje, jis apsilanko tualete ir grįžęs skelia neįtikėtina istorija apie prezervatyvų automatą ir jį saugojantį pudelį bei senyvo amžiaus moterėlę. Trumpa ekskursiją po Katovicų centrą užbaigiame keptomis bulvėmis ir dar vienu “Varka” bokalu. Mes pasiruošę metalui!

“Metalmania” apsauginiai budrumo testą išlaiko – likviduoja lietuviško alaus “pūslę” ir mandagiai paprašo saugojimui palikti videokamerą. Viršuje jau griaudžia gitaros, iškabinti lapeliai apie SAXON pasirodymo atšaukimą. Mauname į vidų, tačiau juodas IMMORTAL metalas mus daugiau nei neįdomus. Vėl šmirinėjame po didžiulį Katovicų holą, stebėdami, kaip apkaušę lenkaičiai plaiksto nacionalinių spalvų vėliavą su išpieštu SAXON logotipu ir rėkia jų pavadinimą. Galėtum pagalvoti, kad jie tikras kultas.

O, salėje kažkas pradėjo riaumoti. Na, žinoma, CANNIBAL CORPSE. Patogiai įsitaisome kėdėse ir užmiegame. Atleiskite vaikinai, bet mums į jūsų death metalą nusišikti. Mane pažadina tyla, ir varau į holą, o ten, užlipęs ant improvizuotos pakylos, CANNIBAL CORPSE frontmenas jaunų fanų miniai dalina autografus. Mano širdis atlėgsta, ir galbūt aš net įsigysiu porą piratinių plokštelių.

O toliau vaikinai, viskas ėjo kaip patepta – MOONSPELL, TIAMAT, PARADISE LOST. Iš savo pavargusių galvų iškratėme paskutinius jėgų likučius. Na, žinote, tas melodijos, sumišusios su liūdesiu ir sunkiais rifais… TIAMAT varo savo gabalus, o aš, kaip hipių festivalyje, iškeliu rankas ir rėkiu “Comm on, boys”. Arba kartu su PARADISE LOST frontmenu linksniuoju “fuck”….

Festivalis baigiasi, 5 tūkstančiai metalgalvių lendą į lietingą naktį. Pakeliui į autobusą iš tamsiausių užkaborių surenkami mūsų per daug nuo “Varkos” ir emocijų pavargę bendrakeleiviai ir judame atgal…

Savaitgalis be hauzo, bet su metalu. Nėra taip blogai!