Nauja Spiritualized realybės dozė

Panašu, kad po tiek metų SPIRITUALIZED įkūrėjas ir įkvepėjas Jasonas Pierce’as jau atrado save. Naujausiame interviu savo gerbėjams “spiritualized.com” jis sako, kad dabar jis jau gali “dokumentuoti tai ką daro”, nes naujieji jo kolegos yra puikūs muzikantai.

“SPIRITUALIZED visada buvo daugiausiai gyvai grojanti grupė, ir aš keliausiu su “Let It Come Down” muzika tol, kol pasibaigs pinigai. Tai man labiausiai patinka. Muzikine prasme, mes sieksime daryti dokumentinius įrašus. Dabar mano surinkta grupė yra fenomenali. Pirmą kartą tai yra žmonės, kurie sugeba išklausyti prieš prisidedami, ir prisidėti tinkamai. Todėl galime įrašyti garsą dokumentiškai gyvai, o ne kurti įrašus iš atskirų dalių”, naujausiame interviu sakė jis.

Kadaise dizainas buvo kitoks. Jasonas, aiškindamas dizaineriui, kaip norėtų apipavidalinti prieš kelis metus išleistą albumą “Ladies and Gentleman, We Are Floating In Space”, vis kartojo, jog jam muzika yra narkotikai sielai. Todėl CD buvo įpakuotas beveik kaip tabletės – su vartojimo instrukcija ir dozavimo prierašu. Riboto tiražo albumo pakuotė susidėjo iš folgos lapo ir 12 į jį sudėtų mini CD, kiekviename kurių yra po vieną dainą (paprastame albumo leidime ant viršelio užrašyta “1 tablet 70 min”). SPIRITUALIZED tada parodė – jei rokenrolas net nėra miręs, tai jam reikalingos bent jau įvaizdžio korekcijos. Gražiai pasakyta, bet kaip ten su tais narkotikais?

“Tai buvo, kai eee… kol buvom jauni, neseniai žurnalistams gynėsi Pierce`as. “mes šiek tiek “paspalvindavom” gyvenimą… Tuo metu tai atrodė labai logiška.” Jasono Pierce`o ir jo tuometinės grupės SPACEMAN 3 narkotikų “reikalai” prasidėjo dar Margaret Thatcher laikais. Taking Drugs To Make Music To Take Drugs To, Losing Touch With Your Mind, For All The Fucked Up Children Of The World We Give You Spaceman 3 apsaugok-o-šventasis-jergutėliau jų įrašų pavadinimai. Žinoma, juose buvo ir kažkiek sveiko proto drumzlių, tačiau atrodė, kad vyrukai jau “sėdę” užtikrintai.

Todėl naujausias SPIRITUALIZED albumas bent jau vadinasi “Let It Come Down”. Po ketverių albumų, išleistų per 10 grupės gyvavimo metų, Jasonas Pierce`as tapo paradoksaliu kompozitoriumi, turinčiu mažai tradicinių įgūdžių, bet kuriančiu didelę muziką. Jis yra tobulas technologijomis paremtos ir cheminiu būdu stimuliuojamos kartos prototipas. “Kažkuriame etape aš pats labai prisidėjau prie savo muzikinių ribų plėtimo, o visa kita (visa kita=narkotikai, aut. past.) yra tiesiog tai, kas pasitaikė man kelyje, t.y. – tai jau tik mano supistas asmeninis reikalas”.

“Muzikinių ribų išplėtimas” pareikalavo daugiau nei šimto muzikantų dalyvavimo, įrašant albumą. “Niekada nebuvau daręs nieko panašaus. Kiekvienas gabalas, kiekviena jo dalis, prieš einant į studiją, turėjo būti surašyta ant popieriaus. Įrašymas užtruko ne ilgiau kaip 3 savaitės, pasiruošimas užtruko daugiau nei metus. Albumo skambesys iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti formalus ir tradicinis, bet iš tikrųjų jis turi savyje gražaus, nenušlifuoto triukšmo. Nespecialiai nenušlifuotas, o nenušlifuotas, nes skamba taip, kaip mano galvoje.”

Albume “Let It Come Down” Jasonas Pierce`as bandė užfiksuoti unikaliai natūralų skambesį. Tokį skambesį, kokį turi tokių džentelmenų kaip Cole`o Porterio ar Duke`o Ellingtono įrašai. Greitai tai peraugo į maniją. “Iš tiesų nenorėjau išpūsti viso reikalo, ar sukurti kažkokį super skambesį. Kurį laiką išvis negalėjau priversti įrašo skambėti kitaip. Tiesiog norėjosi, kad kūriniuose atsirastų tas intymumas, kuris buvo demo originaluose. Iš pradžių tai atrodė beviltiška, bet galiausiai, manau, man tai pavyko”, sakė jis interviu.

Kai kam gali pasirodyti, jog Jasonas Pierce`as yra labai dvasingas bičas (SPIRITUALIZED kilo iš žodžio spirit – dvasia). O “Let It Come Down” taip pripildyta gospel muzikos įtakos, kad fanams netgi gali kilti noras paklausti Pierce’o, ką jis čia po šimts pypkių norėjo pasakyti. Tačiau čia jis pagaliau išveda aiškią ribą.

“Tai – tiesiog estetika”, prisipažįsta jis. “Gali jausti gospel muziką, net nenujausdama, ką aš noriu pasakyti, ir, tiesą sakant, tai vienintelė muzikos rūšis, kuri leidžia tai daryti, nes paprastai, jei tekstų turinys neatitinka to, ką groji, tai nelabai ką ir perteiki. Tai – metodas pateikti dalykus poetišku būdu, o ne pažodžiui. Ne-pa-žo-džiui. Tikslai, kuriuos sau užsibrėžiu, taip sunkiai pasiekiami, kad net jų nepasiekęs, taip nutolstu nuo savęs, jog galiu padaryti dalykus, kurie yra toli už mano galimybių ribos. Ir tai yra vienintelis būdas padaryti kažką, kas nustebintų mane patį. Nėra taip, kad “oi, šita muzika man labai prie dūšios” ir visas kitas mėšlas, kurį žmonės kalba. Kad sukurčiau tokio tipo muziką, turiu būti visiškai objektyvus.”

Šalia SPIRITUALIZED muzikinių žanrų mišrainės, tokie herojai kaip Beckas ar AIR gali skambėti kaip susenę postmodernistai. Tai – praeities ir ateities muzika vienu metu. Pierce`as yra prasitaręs: “Aš kūriau įrašus, kuriuos, tikiu, bus smagu sukti ir po dvidešimties metų.”
Be to, ji, kaip parašė vienas kritikas, priverčia verkti netgi rūsčius pagyvenusius Skandinavijos vyrus.