Jazzland. Ateities džiazo karta

Turbūt sėkmingiausi bandymai apjungti džiazo improvizacijas su elektroniniais ir šokių ritmais vyksta Europoje, ir tą jau drįsta pripažinti net patys Amerikos džiazo kritikai. Norvego Bugge Wesseltoft įkurta leidybinė firma Jazzland yra šios veiklos židinys. Vos per penkerius metus ši Oslo muzikos salelė tapo reiškiniu, plačiai atmerkusiu akis visai Europai. Į ateitį orientuota muzikos strategija ir drąsūs garsai tapo pokyčius nešančiu vėju, kurio neįmanoma ignoruoti. “Naujausia džiazo karta”, “Ar tai naujo džiazo tūkstantmečio pradžia?” – stebėjosi Europos laikraščių antraštės.

Šiemet Jazzland – Kaunas Jazz festivalio svečiai.

Po beveik 20-ties metų Amerikos retro džiazo, nauja muzika iš Jazzland greitai keičia muzikinį gamtovaizdį, keldama bangas net pačioje džiazo gimtinėje. Kaip rašė The New York Times, “europiečiai įsiveržė su nauju džiazo ritmu ir garsu.” Jazzland muziką išskiria išlaisvinančio šokių muzikos potencialo panaudojimas – maišant ir pritaikant europietišką techno, drum’n’bass, house, ambient ir džiazo improvizavimą taip, kad tai “suveikia” klubinėje kultūroje, bet tuo pačiu palankiai priimama ir nesustabarėjusių pažiūrų džiazo fanų.

“Manau, kad Europos muzikantai yra pažangesni nei Amerikos džiazo muzikantai”,- sako Wesseltoft’as. “Jie trokšta to, kas naujausia, karščiausia, jie nori sulieti ir apjungti naujas muzikos kultūras.” Per pirmus aštuoniolika mėnesių Wesseltoft’o “New Conception of Jazz” laimėjo Norvegijos Grammy ir Europoje pardavė per 40’000 įrašų kopijų – neįtikėtinas skaičius mažai nepriklausomai įrašų firmelei. Praeityje Europos džiazas žvelgė į Ameriką kaip į stilistinio įkvėpimo šaltinį, tačiau Wesseltoft’o karta įsitikinusi, kad šis džiazas jau taip įkibęs į “Džiazo Tradiciją”, kad slopina kūrybingumą. Kaip sako kita Jazzland žvagždė Audun Kleive, “tradicinis Amerikos džiazas yra nuostabus daugeliu požiūriu. Tačiau tai – kaip nuotrauka, daryta prieš 25 metus. Tai tarsi muziejus.”

Norvegija salyginai izoliuotas kraštas – ji nustumta nuo vyraujančios kultūros į šiaurės vakarų Europos kampą. Todėl muzikinė scena čia vystėsi gerokai kitaip, nei likusioje Europoje. Tai scena, kuri ne tik skatina muzikinius ieškojimus ir bandymus, bet to laukia ir tikisi. “Aštuonerius ar dešimtį metų čia buvo labai gera, entuziastinga publika, atvira naujausioms idėjoms”,- aiškina Wesseltoft. “Aš džiaugiuosi, kad gimiau Norvegijoje. Osle muzikinė scena yra labai atvira, ypač jaunesni žmonės. Jei tik muzika ir ritmas geras, jie ateina ir klausosi.” Ši norvegų aistra naujiems garsams skatino muzikantus vystytis išskirtinėmis muzikinėmis asmenybėmis. “Kilęs iš Norvegijos džiazo scenos aš suvokiau, kad egzistuoja norvegiško džiazo tapatumas, ir kaip tai yra svarbu”,- tęsia Wesseltoft’as. “Jo šaknys Amerikoje, tačiau mes jį transformuojame norvegišku džiazo grojimu, kuris yra, sakyčiau, brandesnis. Aš manau kad tai gali patikti arba ne, tačiau teks pripažinti, jog tai kažkas savito.”

1995-1996 metais įrašęs “New Conception of Jazz”, jis netrukus suprato, kad vienintelis kelias atverti kelią savo muzikai yra leisti ją pačiam. “Įkūriau savo įrašų firma ir pavadinau ją Jazzland. Tada galėjau elgtis su savo kūryba kaip tinkamas – tokia muzika, kaip mano, nebūtų rūpėjusi didelei įrašų kompanijai. Pirmus šešis mėnesius nieko neįvyko, na, ją neblogai pirko Norvegijoje. Bet po šešių mėnesių man ėmė skambinti žmonės iš Prancūzijos ir prašyti, kad įrašyčiau albuma, paskui iš Vokietijos, tada iš D. Britanijos ir taip toliau.”

Po “New Conception of Jazz” sėkmės, Wesseltoft’as pasiūlė jo firmoje leistis kitiems pažįstamiems muzikantams iš Oslo pogrindžio. “Paskambinau savo draugams, su kuriais dirbau metus – Eivind Aarset, Audun Kleive ir Jon Balke. Mes turėjome savo sceną Norvegijoje, grojome elektroninės ir akustinės muzikos mišinį improvizuoto džiazo aplinkoje, tad galima sakyti, kad nuo to viskas ir prasidėjo.” Netrukus pasirodė antrasis leidinys – Eivind Aarset’o “Electronique Noir”. Visai nesenai išėjęs antras Aarset albumas “Light Exctracts” ir toliau vysto savo temą šablonus laužančiu džiazu ir “bytais”. “Tai ir elektronika, ir džiazas – pabrėžiantis naujus garsus, tačiau neprarandantis tos energijos, kuri privalo būti muzikoje.” Aarset’o dramatiška garso architektūra atitinka tai, ką Wesseltoft’as vadina “firmos profiliu”, kažką, ką jis suvokė nuo pat firmos įkūrimo pradžios. “Turėti išskirtinį atvaizdą yra labai svarbu. Aš norėjau pasižymėti tam tikrą kryptį; tai vienintelis kelias, leidžiantis įrašų firmai išgyventi ir būti kažkuo: turėti kryptį ir leisti įdomią tos krypties muziką.”

Savo erdvę norvegiškame nu-jazz‘e susikūrė ne vien instrumentalistai. Vokalistė Sidsel Endressen pasekė instrumentalistų pavyzdžiu ir sukūrė sudėtingą savo pačios nu-vocal pasaulį. Tuo tarpu dainininkė Beady Belle priešingai, pasirinko gerokai tiesesnį ritminį kelią, ir juo nuėjo net iki pop slenksčio, tačiau kitaip – išlaikydama kruopštumą ir vientisumą, nepasiduodama medumi išteptiems pop pirštams.

Jazzland leidžia nepaprastai įvairią eksperimentinę muziką. Leidybinė firma laimi akivaizdžiu jazz etosu – Wesseltoft’as įrašinėjo su tokiais atlikėjais, kaip Jan Garbarek, Jon Christensen ir Arild Andersen. Taip pat Wibutee, Jon Balke, Beady Belle, Eivind Aarset, Atomic ir Audun Kleive – įspūdingas sąrašas atlikėjų, kurie kartu gyvena Wesseltoft’o ateities vizija. Ateities, kurioje nenustojama perkirtinėti muzikinių ribų.

Jazzland ultra-naujoviškas Oslo “pogrindžio” garsas pataikė į obuoliuką du kartus: įgijo pasisekimą Europos underground dance publikos tarpe ir tapo nauja džiazo jėga, plačiai pripažinta ir gerokai įdomesne bei dinamiškesne nei amerikietiškas retro jazz. Čia ir slypi šios įrašų firmos, kurios kiekvienas naujas leidinys perrašo džiazo istoriją, sėkmė. Nesenai savo interviu džiazo gigantas Herbie Hancock sakė, kad įrašinėdamas savo paskutinį albuma “Future 2 Future”, vis užmesdavo akį, kas darosi norvegiško nu-jazz scenoje. Kaip sakė vienas komentatorius, “su kiekvienu Jazzland leidiniu darosi aišku, kad džiazo skambesys keičiasi į gera.”

Buggie Wesseltoft ir Beady Belle koncertuoja šiemetiniame Kaunas Jazz 2002 festivalyje. Koncertų laikai, bilietai ir kita informacija – oficialiame web puslapyje www.kaunasjazz.lt.