Andrius Mamontovas laukia pankroko revoliucijos

Parduotuvių lentynose jau kurį laiką guli jo naujas albumas “O, meile”, papuoštas stilizuota JAV vėliava ir jo senelio daryta nuotrauka. Pats A.Mamontovas neapsimetinėja, kad šis albumas nėra rimtas. Pasak jo, tai tik senų minčių sukurpti kažką vasariško, išsipildymas. Kur kas rimtesnis albumas pasirodys rudenį. Kur kas greičiau – naujas ORE numeris, kuriame A.Mamontovas pasakoja apie konjako upes ir žiniasklaidos “antis”. Tačiau ore.lt jau dabar dabar pradeda malšinti žingeidžių skaityojų troškulį.


Tikiesi, kad “O, meile” bus gerai perkamas?

Lietuvoje sunku prognozuoti. Atrodo, kad niekas nepirks, o perka. Aš juk gyvenu muzikos kūrimu, o ne tiražų skaičiavimais.Be abejo, aš tuo pasidomiu, bet dainos gimsta nepriklausomai nuo to, ar ankstesnės buvo parduotos didesniais ar mažesniais tiražais. Degsiu noru kurti tol, kol man pačiam bus įdomu.

Daugelis atlikejų mini terminą “neformatas”. Ar tau pačiam teko susidurti su radijo programų direktorių nuomone – “šios dainos negrosime, nes čia per daug fūzų, keistai skambantys žodiai”?

Būna, bet tai dažniau dėl konkurencinės kovos tarp radijo stočių.Tarkim, kai “Mono arba stereo” sukosi “Radiocentro” pirmosiose vietose, o M-1 – nežinau kodėl – jos negrojo. Čia jau negali paaiškinti tuo, kad daina yra “neformatas”.Tai yra jau kiti dalykai, kurių aš, tiesą sakant, nelabai suprantu.

Nebandei pats grebti telefono ragelį ir paskambinti programų direktoriams?

Juos sutikęs bandžiau klausinėti, bet taip ir negavau atsakymo.

M-1 “Top 40”, “Radiocentro” “Lietuvos top 20” – kaip manai, ar tai sąžiningai klaustytojų laiškais išrenkami topai, ar leidybinių įmonių žaidimai?

Gal greičiau pačių grupių žaidimai. Niekam ne paslaptis, kad kai kurios grupės prašo fanų balsuoti už juos ir pačios balsuoja. “Radiocentro” “Lietuvos top 20” yra pagrindinis lietuviškos muzikos topas, ir aišku, jis kažkiek formuoja nuomonę. Todėl grupės stengiasi ten nepakliūti ir naudoja visas priemones.

Leidybos įmonės jokių priemonių nenaudoja?

Ko gero, irgi naudoja, bet nelabai žinau, kuo užsiima leidybos įmonės.

Ar pats rašei laiškus, į visas vietas įrašydamas FOJE arba Andrių Mamontovą?

Senais laikais, kai mes su broliu išstūminėjome POMPĄ, tada, žinoma, prirašydavome ir savo dainas. Mano brolis rašydavo po 50-100 atvirlaiškių per savaiitę – tam, kad ji būtų tope. Paskui ji pradeda suktis pirrmosiose vietose, žmonės ją išgirsta ir po to nebereikia jau rašyti. Tokiu pačiu būdu buvo išsukta ir SEL. Kiekvienną savaitę buvo balsuojama piktybiškai dideliais kiekiais – tol, kol grupė “išsisuko”.

Kiek gitarų pakeitei per savo muzikinę karjerą?

Kokias septynias.

Minėjai, kad mėgsti ir elektroninę muziką – Modjo, CASIUS. Nemanai, kad elektroninė muzika jau išsisėmė?

Ji ir buvo pasmerkta išsisemti. Tai yra tik tam tikrų sintezatoriaus galimybių ir ritmo variacijos. Kai šiais laikais gali nusipirkti paruoštas ritmines figūras ir jas dėlioti – aišku, kad čia kūrybos lieka vis mažiau ir mažiau. Norisi girdėti dainą.

Kas dabar sudrebins pasaulį – naujų formų džiazas, rokenrolas, folkloras?

Visas pasaulis laukia naujos muzikinės revoliucijos. Dabar panašūs laikai, kurie buvo prieš pankų revoliucija, kai klestėjo disko muzika. Šiuolaikinė šokių muzika – ta pati disko muzika, tik aukštesnėje kokybėje, ir aš labai tikiuosi, kad dabar gresia naujoji pankų revoliucioja, išreikšta nauja forma.

Penkios grupės , kurioms vieta tavo asmeniniame šlovės muziejuje?

ELO, DEPECHE MODE, KINO, WATERBOYS, SOFTCELL, SISTERS OF MERCY.