Debbido Bekkamu

Jis pasiekė, atrodo, neįmanomo dalyko – iš visų žurnalų viršelių išstūmė šiuolaikinės Japonijos idealą – Hidetoši Nakatą. Ir dabar nesvarbu, kiek įvarčių įmuš Rivaldas ar Ronaldas, kovą už aikštės ribų laimėjo JIS. Japonija išprotėjo – viešbutį Niigatoje nuolatos supo tūkstančiai fan(I)ų, tas pat buvo ir aerouoste, stadione ir restorane. Beckhamą turėjo nuolatos saugoti stambus apsaugos darbuotojas.

Nepaisydamas nuo 10 metų trunkančios ištikimybės “Machester United” klubui, Beckhamas pasiekė neįmanomo – pavadino Japoniją “kažkuo tipo kaip ir antrąja tėvyne”, paskui pažadėjo, kad baigs karjerą jų “J-League” ir čia įkurs nedidelę futbolo mokyklėlę vaikams.

Dar prieš mėnesį jis Japonijoje buvo žinomas, bet ne “TAIP ŽINOMAS”. Kandūs britų žurnalistai prieš spaudos konferencijas dar galėjo apgaudinėti mergaites iš spaudos biuro, kurios vis klausinėdavo “o kuris čia Davidas Beckhamas” – jie nurodydavo piktą bei pliką gynėją Danny Millsą. Dabar tokią kaip Beckhamo šukuoseną turi kas trečias japonas, tūkstančiai dėvi tokias pat kaip jo futbolo getras, kuprinaites, akinius nuo saulės. Anglijos rinktinės marškinėlius su užrašu “7” išperka taip greitai, kad, nelaukdami kol eilinę siuntą atsiųs iš Didžiosios Britanijos juos pradėjo gaminti patys japonai. Beckhamo biografija kol kas parduota šalyje 0,3 mln. egzempliorių tiražu.

Beckhamas Japonijoje garbinamas ir už tai, kas Europoje gali pasirodyti nuobodu ir banalu. “Machester United” saugas nėra pats geriausias pašnekovas pasaulyje. Dar prieš kelis metus apie jį konkurentų komandų fanai pasakodavo maždaug tokius anekdotus: “Ką matai žvelgdamas į Davido Beckhamo akis? Jo pakaušį”. Tačiau japonai jo interviu randa taip tekančios saulės šalyje mėgstamą nenorą pigiai pasirodyti. Jis tuščiai nekalba ir nesišvaisto aukštom frazėms, bet palinksi galvą, girdamas susitvardymą ir kuklumą.

27 metų futbolininkas interviu juokėsi: “To, kas dedasi aplink mane Japonijoje, dar nesu matęs. Stebuklas, kad mano viešbučio tualete nėra televizijos kameros”. O tai nenustabu būtų. Šiuo metu Liverpulio menininkas Matthewas Chaloneris eksponuoja Beckhamo skulptūrą. Joje jis pavaizduotas kaip stalo futbolo figurėlė, vienoje rankoje laiko Pasaulio taurę, o kitoje – mažąjį sūnelį Brooklyną.

Japonijos jaunimui patinka jo maištingas stilius, senimas gerbia Beckhamą už tai kad jis maištus kelia proto ribose. Konservatyvius žmones gal kiek trikdo jo šukuosena ir pasakojimai apie tai, kaip jis dėvi savo žmonos apatinį trikotažą, tačiau tuo pat metu jis yra šeimos žmogus, kiekvieną vakarą skambinęs iš viešbučio žmonai ir sūneliui. Ir svarbiausia – jis nėra skandalų bulvariniuose laikraščiuose herojus dėl alkoholio, narkotikų ir atsitiktinio sekso.

Iš tikrųjų, anksčiau buvo ir kitokiu anekdotų. Pavyzdžiui, Davidas užsiiminėja oraliniu seksu su mergina autmobilyje, tačiau po to netikėtai pažiūri į laikrodį, karšligiškai ją atstumia, kruopščiai išsitepa rankas kreida ir skuba namo.
Ant sleksčio jį pasitinkanti Viktorija klausia: “Kuo gi užsiminėjai, balandėli?”. “Paturėjau merginą”. “Deividai, melagėli, vėl sedėjai boulinge!!!”. Tačiau vėliau Deividas tapo Anglijos rinktinės kapitonu, ir panašūs “Arsenal” ir “Leeds” fanų pokštai nutilo.

Pasak japonų sociologo Jašu Kubajaši, Beckhamas Japonijoje nėra mėgiamas vien už gerą žaidimą ir futbolą. George Bestas ar Paulas Gascoigne čia nebūtų pasiekęs tokios šlovės, nes jie gėrė ir lankėsi naktiniuose klubuose. Japonams svarbiausi ir labiausiai gerbtini žmonės yra tie, kuriems svarbiausias jų kolektyvas. Čia dominuoja korporacinė etika ir Beckhamas čia puikiai tinka – jis pastebimas dėl to, kad atsisako asmeninio gėrio vardan komandos. Juo saldžiai mėgaujasi visos japonų kartos, jis tapo visos šeimos pop kultūros idealu.

Davidas išvažiavo namo, bet japonės iki šiol laiko plakatus su užrašu “David I want you champion”, iki šiol ginčijamasi kodėl jis gėles nuo fanių perdavė liftininkui ir kiek vargo turėjo kirpėjai – daugybė japonų norėjo “Deivido skiauterės”, tačiau šalies jaunimo plaukai kiek kitokie nei europiečių, ir sukurti šukuoseną buvo sunku.

Juokinga, tačiau….