Kokias „skyles“ kamšo Holivudas?

Balandžio pabaigoje Amerikos Kinostudijų Asociacija (Motion Picture Association of America, MPAA) pateikė JAV kongreso teisingumo komitetui dokumentą, pavadintą „Turinio apsaugos ataskaita“ (Content Protection Status Report), kuriuo visam pasauliui atskleidė savo užmačias: priversti techonologijas tenkinti Holivudo poreikius.

Ataskaitą, kurią perskaičiau, sudaro trys dalys; pirmojoje reikalaujama suteikti Holivudui teisę kontroliuoti beatsirandančia skaitmeninės televizijos technologiją. Antrojoje dalyje siūloma pradėti griežtą analoginių-skaitmeninių konverterių – elektroninių komponentų, kurie įrengti daugybėje grotuvų, kitos buitinės technikos ir t.t. – gamybos kontrolę. Trečiojoje dalyje reikalaujama, kad JAV Kongresas pagaliau išnarpliotų ir suvaldytų tą velnio suregztą piratų raizgalynę – Internetą.

Holivudo ateities vizija galima nusakyti labai paprastai: ant atseit autorių teisių ir “galimybės autoriams užsidirbti” altoriaus aukojamos inovacija, technologijos ir elementarios vartotojų treisės.

Skaitmeninė televizija – piratų išradimas

Pirmojoje „Turinio apsaugos ataskaitos“ dalyje pristatoma Holivudo studijų suburta organizacija, pavadinta „Transliacijų apsaugos svarstymo grupe“ (Broadcast Protection Discussion Group, BPDG), kurios tikslas – parengti skaitmeninių transliacijų technologijų kontrolės taisykles, bei siekti, kad jos būtų įteisintos.

Laikantis BPDG rengiamų taisyklių, pradėti skaitmeninės TV imtuvų gamybą bus galima tik gavus ne mažiau nei trijų Holivudo kino studijų leidimą. Tai dar ne viskas: prie su leidimu pagaminto skaitmeninės TV imtuvo prijungti bus galima tik taip pat su leidimu pagamintus prietaisus – nė nesvajokite įsirašyti bet kurios patikosios laidos ar filmo; ar galima kopijuoti vieną ar kitą transliaciją už jus nuspręs Holivudo palaimintas naujos kartos vaizdo grotuvas, kadangi kitokio prie savo skaitmeninės TV tiunerio prijungti nepavyks.

Kadangi imtuvas yra pagrindinis skaitmeninės TV technologijos komponentas, kontroliuodamas jį ir galimybę prijungti prie jo kitus prietaisus, Holivudas faktiškai kontroliuotų visas skaitmeninės TV technologijas. Bent jau Amerikoje.

„Analoginę skylę“ reikia užkimšti

Nesijuokite, antroji “Turinio apsaugos ataskaitos“ dalis taip ir vadinasi: „Kaip užkimšti analoginę skylę“. Čia sveiko proto vadelės dar labiau atleidžiamos, ir paranoja liejasi per kraštus: paprastas ir kuklus nūdienos elektronikos technologijų komponentas – analoginis-skaitmeninis konverteris – joje apibūdinamas kaip prietaisas, savo keliama grėsme pranokstantis A klasės narkotikus, todėl reikalaujantis nė kiek ne mažiau griežtos kontrolės.

Analoginis-skaitmeninis konverteris (ASK) yra elementari, tačiau esminė daugelio skaitmeninių technologijų dalis. Jo veikimo principas toks: kas tam tikrą laiko tarpą matuojamas analoginio signalo (pvz. garso, šviesos, temperatūros ir t.t.) stiprumas, kuris paverčiamas bagtine, skaitmenine reikšme. ASK naudojami skaneriuose, sempleriuose, termometruose, seismografuose, skaitmeniniuose fotoaparatuose bei vaizdo kamerose, mikroskopuose, teleskopuose, minidiskų grotuvuose, modemuose, kompiuterių garso plokštėse, mobiliojo ryšio telefonuose ir dar daugybėje kitų prietaisų. Tai ganėtinai paprastas elementas, todėl daugelyje prietaisų naudojami tokie patys ASK – taigi jūsų kompiuterio garso plokštėje, modeme ir bevielėje pelėje greičiausiai įmontuoti vienodi, arba labai panašūs, ASK.

Holivudo nuomone, analoginiai-skaitmeniniai konverteriai – tai pagrindinė kliūtis kovoje su neautorizuotu autorinių darbų kopijavimu. Kokios sudėtingos kodavimo technologijos bebūtų naudojamos siekiant išvengti DVD ar palydovinės televizijos programų kopijavimo, visada atsiras gudruolis, kuris nutaikys į televizoriaus ekraną skaitmeninės vaizdo kameros objektyvą; arba niekšelis, slapčia atsinešęs minidiskų grotuvą su mikrofonu į pamėgtos grupės koncertą; o kur dar kitas smulkus vagišius, iš per radiją transliuojamų naujausių singlų kepantis MP3. Tokie, ir kiti panašaus plauko niekadėjai traukia dolerį po dolerio iš Holivudo kišenės, ir kas gi yra didžiausias jų pagalbininkas? Analoginis-skaitmeninis konverteris!

„Turinio apsaugos ataskaita“ siūlo ateityje į visus gaminamus ASK įmontuoti taip vadinmus „vandens ženklų detektorius“. Tada niekam kitam nepastebimais „vandens ženklais“ bus galima pažymėti visą autorinę produkciją, o naujieji ASK, atpažinę konvertuojamame signale „vandens ženklą“, tuojau pat nustoti veikti. Taigi, jei bandysite skaitmenine vaizdo kamera slapčia filmuoti ekraną kinoteatro salėje, kameroje esantis ASK aptiks filmo vaizde slaptą „vandens ženklą“ ir išsijungs. Garsą konvertuojantis kameros ASK taip pat ras “vandens ženklą“ filmo garso takelyje, todėl garso įrašyti taip pat nepavyks.

Tačiau negalima pamiršti, kad mūsų kasdienėje aplinkoje daugybė vaizdų, garsų ar net kvapų yra autoriniai darbai, kurių autorių teisės saugomos. Kinoafiša ant sienos, Hyper Rimi ar T-Market iškaba, muzika bare, galiausiai – dangoraižių fasadai ar automobilių radiatorių grotelės. Jei visi ASK nekonvertuos signalų su „vandens ženklais“, o saugomi autoriniai darbai bus žymimi, gyvensime pasaulyje, kur mobiliojo ryšio telefonas išsijungia jei kalbatės patalpoje, kur skamba autorinė muzika; skaitmeninė vaizdo kamera, kuri atsisakys filmuoti, jei į kadrą pateks televizorius, rodantis autorinį animacinį filmą; fotoaparatas, neįamžinęs akimirkos, nes pro šalį važiavo mikroautobusas, ant kurio šono puikuojasi Maxima Bazės reklama su autorių teisių saugoma emblema.

O koks likimas laukia analoginių-skaitmeninių konverterių, esančių mokslinėje ar medicinos aparatūroje? Nejau geologų seismografuose taip pat bus montuojami naujieji ASK – kad neužfiksuotų autorių teisių saugomo žemės drebėjimo! Juokinga? Visai ne – kaip jau buvo minėta, ASK yra paprasti ir lengvai pakeičiami, todėl jei seismografuose bus naudojami „nesaugūs“ ASK, piratai visada turės galimybę perlituoti juos į kompiuterių garso plokštes, semplerius ar skanerius (po šimts!).

P2P – dar viena dievo rykštė

Trečiojoje ataskaitos dalyje išdėstytas dar vienas MPAA tikslas: „sustabdyti filmų bei muzikos vagystes, klestinčias taip vadinamuose keitimosi bylomis sistemose (pvz. Morpheus, Gnutella ir t.t.) ir kituose peer-to-peer (P2P) tinkuose“.

Akivaizdu, kad siekdamas uždrausti P2P tinklus, Holivudas siekia sugriauti iki šiol JAV teisėje galiojančią Betamax doktriną – principą, pagal kurį technologija nelaikoma neteisėta, jei gali būti panaudota teisėtiems tikslams. Vaizdo grotuvai teisėti, nes jais galima kopijuoti teisėtą asmeninę video medžiagą, nežiūrint į tai, jog galima ir neteisėtai kopijuoti autorių teisių saugomus filmus,

P2P tinklai – o toks yra visas Internetas! – nėra niekuo ydingi. P2P – tai tinklas be jokių centrinių serverių, tinklas, kurio mazgai jungiasi tiesiogiai vienas su kitu. Taip yra ir Internete – joks centrinis serveris neseka, kokias sveitaines jūs naršote, norint prisijungti prie vienos ar kitos svetainės jums nereikalingas leidimas iš kažkokio centrinio serverio. Internetas sukurtas taip, kad bet kurie du jo mazgai galėtų netrukdomi komunikuoti.

Specifinės P2P principu veikiančios keitimos bylomis programos, tokios kaip KaZaA, BearShare, Audiogalaxy, Gnutella ir t.t. leidžia internautams keistis bylomis tiesiogiai, niekieno netrukdomiems ir nesekamiems. Ne paslaptis, kad dauguma tokių bylų – neteisėtos filmų ar muzikos kūrinių kopijos, tačiau niekas nepaneigs, kad tos pačios sitemos, nekalbant apie pačią P2P technologiją, gali būti ir yra naudojamos ir daugybe teisėtų būdų.

Kyla natūralus klausimas: kokiu būdu Holivuodas ruošiasi „sustabdyti … vagystes, klestinčias … P2P tinkluose“? Teisinis aktas, reglamentuojantis P2P keitimosi bylomis sistemas, tačiau nepakeičiantis esminių Interneto veikimo principų, iš esmės nėra įmanomas. Nenuostabu, kad Holivudui tai neatrodo rimta kliūtis – bandymų dramatiškai pakeisti Interneto struktūrą jau būta: 1995 metais Holivudo atstovai JAV vyriausybėje išplatino „Intelektualios nuosavybės teisių darbo grupės ataskaitą“, kurioje ragino patvirtinti įstatymą, reikalaujantį stebuklingai „perdaryti“ Internetą taip, kad „autorių teisių turėtojai galėtų kontroliuoti viešą jų darbų skelbimą“.

Netikėta Microsoft pozicija

Birželio 3 dieną programinės įrangos gigantės kompanijos Microsoft tinklalapyje „Rašiniai apie technologijas ir visuomenę“ (Microsoft Essays on Technology and Society) pasirodė trumpas straipsnis, pavadintas „Menas ir komercija skaitmeniniame amžiuje“. Monopolizmu programinės įrangos rinkoje bei vartotojų privatumo negerbimu garsėjančios bendrovės reakcija kiek netikėta: kino bei garso įrašų pramonės užmačios pagrįstai kritikuojamos.

„Kovos su piratavimu priemonės netenka prasmės, jei saugumo vardan aukojamos technologijos ar vartotojo galimybės… „Vandens ženklų“ naudojimo pasekoje, bet kokia kompiuteriu gauta informacija – elektroninis paštas, bylos – turėtų būti tikrinama ir skenuojama ir tikrinama. Tai žymiai sulėtintų kompiuterių darbą, bei daugeliu atvejų pažeistų vartotojo teisę į privatumą“ – rašoma straipsnyje. „Pramogų verslo kompanijos turėtų ne žlugdyti, o skatinti savo produkcijos platinimą skaitmeniniu formatu. Bylų keitimosi sistemų populiarumas aiškiai rodo, kad ši rinka didžiulė. Suteikdamos galimybę vartotojams nebrangiai įsigyti teisėtas skaitmenines savo produkcijos kopijas, pramogų kompanijos gerokai sumažintų nelegalių kopijų platinimą“.

Kas tai – nuoširdus noras apginti technologijas ir progresą, ar pragmatiška kova dėl pelningo rinkos sektoriaus? Stay tuned!