Pro duris mus maloniai įleidęs draugas užsimena – geriau jau sėskite gale. Gal todėl, kad šiame praregėjimo bei užtamsėjimo šventėje žiūrovai gauna ir gerą dozę d’n’b tikro smogo. O taip pat – geležinę scenografiją. Spektaklis buvo repetuojamas toje pačioje salėje, kur vyko “Ore Versatile” vakarėliai ir mes vis galvojome, kam reikalingos geležinės sūpynės ar smėlio dėžės. Žiauri besisukančių sūpynių tapatybė (ar nesąmonė?), bandant atsakyti į klausimą – kas aš kas aš kas aš (ne)paaiškėja tik dabar.
Tiems, kurie iki šiol nematė Koršunovo iš žaidimo oberiutais laikotarpio, tragedija gali pasirodyti labai “nekrošiška” – su kraupiais vaitojimais, su puikiai OKT modernybėje pasirodančiais senosios kartos aktoriais: Jūrate Onaityte (super, trūksta tik dredų), Regimantu Adomaičiu, Laimonu Noreika ar perkusijos meistru Arkadijumi Gotesmanu ir, be abejo, nepakartojamu Regimantu Vilkaičiu. Tačiau pagrindinį spektaklio smuiką, o tiksliau šizokančios megamalūno girną veža Dainius Gavenonis.
Tiems, kurie tik skaitė Sofoklį, OKT kaukių ir šviesos žaismų spektaklis pasirodys sukrečiančiai modernus. Klasikai iššoktų iš karstų ir nubėgtų vos išvydę koršunovišką chorą, net jo neišgirdę. Edipo komplekso nagrinėtojai bei nagrinėtojos taip pat nustebs, nes spektaklis yra (ne)žavingai nedraugiška tiesos geismo ir netiesos geismo kolizijos katarsio paieška cypiančios būties fone. Ir metaapibendrinimo negalimumo kontempliacija. Ar orakulo groteskas.
Nelabai suprantate, ką noriu pasakyti? Gerai, aš įpeistinsiu tik vieną iš daugelio spektaklio literatūrinio bendraautorių Kristupo Saboliaus citatų: “Oidipas yra tai, dėka ko kiekvienas atskiras žmogus pasidaro absoliučiai nepakartojamas ir didingas savąja egzistencija. Jis yra didingas vien dėl to, kad yra. Jo įmestis į pasaulį, susidūrimas su negailestinga pasaulio faktūra, jo konkretumas, kurį nulemia vien tik paprastas ir iš pirmo žvilgsnio absoliučiai banalus egzistavimo faktas. Oidipas yra banalus kaip debesys ir meilė, bet sykiu toks pat didingas kaip sausų lapų šiugždėjimas. “Aš galiu vadintis laimės sūnumi… Mėnesiai man giminės, per juos mažutis aš ir didis” – rėkia Oidipas pastirusiais vyzdžiais krisdamas į likimo prarąją. Jis beprotis ir labiausiai sumaitotas. Jis sutraiškytas ir šlykštus, jis garbingas ir tiesus. Oidipas savo buvimu yra paradoksas ir oksimoronas. Kaip žmogus.
Jis yra tai, į ką susieina laiko, gyvenimo, likimo ir pasaulio kryžkelės ir neįmanomu būdu ištirpsta jo transformuojamoje gelmėje. Jis yra nelaiminga laimė, ir amžina akimirka. Jis yra paniekinta garbė, ir garbinga nešlovė. Jis aklas praregėjimas ir regintis aklumas. Jis yra tėvas ir brolis savo vaikams, sūnus ir vyras savo žmonai. Jis yra paskutinė likimo atlieka ir likimo išsipildymo simbolis. Jis yra kaltė ir teisumas, nuodėmė ir dorybė. Jis yra vieta, kuriai nėra vietos, taškas, kuris negali būti lokalizuotas, laikas, kurio neįmanoma patirti ir kurį nuolat patiriame, liga, nuo kurios nepasveikstama, vaizdas, kurį išvysti, kai nieko nebematai, jis yra skausmas, gurgiantis ausyse, jis – saldus mazochistinis pasitenkinimas savo skausmu. Jis yra pats sveikiausias psichinis ligonis. Jis yra šventasis žudikas ir žudikiškas nekaltumas. Jis yra gašli skaistybė ir nekaltas ištvirkimas. Jis yra aprėpiama begalybė ir begalinis ribotumas.
Oidipas yra sunkiasvoris akrobatas vaikštantis ploniausiomis voratinklio gijomis. Taip neturi būti, taip negali būti, to net nėra. Arba atvirkščiai: jis yra įžūlus egzistavimo faktas, nuolatinis spjaudymasis savo būties sultimis, gurguliavimas neišdžiūstančioje gyvybės kraujo baloje. Oidipas yra asketiškas persipildymas ir neišsipildantis nuolatinis įvykis. Jis yra į mėsą įleisti dantys ir nesustingstantys žandikaulio raumenys. Oidipas yra išsigimimas scenoje; šaižus ir šlykštus embriono šnibždėjimas ir savęs paties išsitaškymas ant cemento grindinio. Jis yra nepaprastai skanios smėlio dulkės po liežuviu. Jis yra tai, kas galėtų būti dievu, bet yra žmogus. Jis yra netikintis tikėjimo aktas. Jis yra atviras nervas, kurį krečia elektos išlydžiai. Jis yra kvėpavimas beorėje erdvėje, kai nieko neužuodi, tik patį save. Tai savyje pačioje sudeganti savastis, tai gaisras, ugnis ir drėgnai maloni liepsna. Tai autogenezė ir metapsichozė įvykstanti tame pačiame žmoguje, toje pačioje vietoje, tą pačią akimirką ir niekada nebesibaigianti”. OK.
Gera citata. Per antrą veiksmą sėdžiu likęs netikėtai vienas paskutinėje eilėje. Tarp kartais sublyksinčių mobiliųjų telefonų ekranų ir ironiškų jaunimo komentarų “na, va, tobulas menas”. Ir maldauju, kad netektų dar pamatyti bonusir Elektros ar Antigonės megatragedijų. Ir, kad nenusišnekėčiau vertindamas tragediją modernybėje. Nes kartais kyla pagunda kikenti iš per ilgai užsidejuojančio didžiulio pliušinio MEškiuko.
Rugsėjo 12, 2002 11:12
is tu atveju, kai Reikia nueit –
bet nesinori, nes kyla itarimas, jog
mixas is antikos, psichoanalizes ir
heideggerisku egzistenciniu kanciu
bus zalingaZ jautriam organizmui.
Rugsėjo 12, 2002 14:33
dar nebuvo nei vienos recenzijos kur butu sakoma kad i OKT spektakli NEreikia nueiti. o tokiu tikrai buvo.
o dar kas chia per nauji kriterijai – (super, truksta tik dredu)???
citata tai gera, o kur pati recenzija? ir dar kaip edipas tapo oidipu?
Rugsėjo 12, 2002 18:06
> ir dar kaip edipas tapo oidipu?
lygiai taip pat kaip
Nicolaus Cusanus tampa Mikalojum Kuzieciu.
rimtai: cia graikiskaZ tox pronounce “oidipus”.
ps.
permeciau OKT puslapi, spektakliZ reprezentuojamaZ kaip intelektualine beprotyste,
bet is kur tas isitikinimas, kad
beprotyste – zavu?
Rugsėjo 12, 2002 23:42
kieno cia albumas nepamenu
Rugsėjo 13, 2002 10:01
ir pats straipsnis nieko nepasako ir citata sumaitota priesingybiu deriniais ir nieko nepasakanti..ir is viso reik pamatyt ta beprotybe.gal taip ir yra:suprasiu kas as….OK
Rugsėjo 13, 2002 11:52
glebus filologinis kliedesys, ECH.
labiau patiko edipas londone.
Rugsėjo 13, 2002 21:18
vaikai,nesuprasit.
senukai,jus irgi.
tai narcizismo fiesta,kam idomu tai – prasau….wellcome.
drakonas valgo savo uodega!
tai irgi gali buti idomu.
tik… liudna…didis zmogus tapo mazu:atspekit kas:oskaras ar oidipas?
Rugsėjo 15, 2002 20:58
“didele koncentracija pigmentiskos versienos pasmeigtos ant elektromagnetiniu sapnu gliukozes trim atvejkais is dvieju tampa endotermines reakcijos priezastimi” – raktas i musu genialia citata. tik va gaila kad tie genijai iseina…
Rugsėjo 16, 2002 15:56
oh, shian gausiu pakvietimus:)
pzesim kas te per stuffas.:P
Rugsėjo 16, 2002 19:52
e, gal kas turi padovanoti pakvietima ar bilieta i oidipa. labai jau su babkem riesta, o norisi………….
:)
Rugsėjo 23, 2002 11:28
Shudas! As irgi zinau n tarptautiniu zodziu, ir kiti sitos gaidiskos rasliavos skaitytojai taipogi. Ar publikacijos tikslas imantriai primakaluoti 2 kb teksto ar skaitytoja supazindinti su spektakliu?
Uzuot toliau varius “shyzishkai apie shyza” gal vertetu labiau pasistengti? Nors kam stengtis – simtai durniu ir taip perka zurnala, kuriame raso apie dredus, narkotikus ir t.t. Ai fak, gal apie dredus nerase…
ne pirmas ir ne paskutinis ;-) Bus ir daugiau – jie vistiek perka, nes “ore” yra 1337.
Rugsėjo 26, 2002 15:52
cia kreipiuosi i autoriu:
matyti, kad skiesti moki. jau is straipsnio pradzios(veliau neistveriau – labai jau nuobodu skaityt). is esmes mokejimas skiesti ir yra pagrindinis rasytojo pozymis. as manau vaikuti, kad pirmiausia reiketu rasyt taip kad ir kiti, ir tu pats viska suprastum. maivydamasis nieko neapgausi. dabar visi supranta, kad tavo rasliava – norejimas visus pribloksti tarptautiniu zodziu ismanymu. apskritai siaip jau man liet zodziai grazesni uz visokias ten mistines frazes. reikia rasyti naturaliai, taip kad ir tavo bobute suprastu. o jei neturi minciu, reikia arba pasistengti ju atrasti arba apskritai nerasyti.
beje, tu turbut is manes dabar tik pazvengsi, bet man kazkodel atrodo, kad uz visu tu filosofiju slepiasi zole papusti ir i tusus nueiti megstantis bicelis, kuris pries simta metu i rankas buvo paemes gera knyga.
Rugsėjo 28, 2002 18:31
SA perskaiciau post-pokalbi apie Oidipa.
Visi plaukioja. DaugeliZ – skesta.
Real tragedija :::}
ps.
turbut keiciasi tragedijoZ samprata:
tragedija dabar ne ant scenoZ vyxta,
o saleje, kai zmogai-ziurovai
bando racionalizuoti,
ka po velniu
jie mato.
pps.
piktai nusiteikusi motera,
kur del filosofu tik pusiau-teisi. Imho.
Spalio 2, 2002 15:18
ir is kur tavyje tiek pykcio prisikaupe;).
siaip niekas nieko nenorejo pribloksti.
sutinku,citata tikrai gali buti ivertinta kaip”gruzova ne tas zodis”,bet tai yra tiesiog ekstatinis gruzas..
tie zodelyciai,kuriuos tu,o ir visi kiti vadinate “tarptautiniais”,nera siaip sau atsitiktinai rasomi,kiekvienas ju trumpai (!) isreiskia vienus ar kitus meta/mega dalykus,kuriu ivardijimas musu lietuviska kalba straipsnio apimti padidintu desimteriopai…
atsiversk TZZ ir susirask,pvz,zodelyti “autogeneze”,ir suprasi apie ta desimteriopuma.
o bet gi ir tu “tarptautiniu”zodziu straipsnyje nera labai daug.
kaip pati prisipazinai,net neperskaitei straipsnio – metei ji susidurusi su paciu pirmu “tarptautiniu”zodziu.
zinoma,neidomu – neskaityk.
teisingai.
ir,apskritai,man labai dabar staiga idomu pasidare,kaip jus isivaizduojate OK spektaklio recenzija:)?
?
Spalio 2, 2002 15:31
citata valdo,straipsnis valdo,OK valdo!!!
straipsnio autorius irgi valdo!:)
vaikuciai, tarptautiniai zodziai ir uzsienio kalbos yra irgi raktas i ekstaze. zinojote?
uzsienio kalbu mokymosi poveikis sa-pa-monei tapatus rugsties poveikiui.
o suprantate,ka tai reiskia? tai gera naujiena jums, VAIKAI MANO, nes tai reiskia,kad rugstys ir zoles nera vieninteles priemones – metodai,ir dargi tai reiskia,kad jos visai nebutinai yra reikalingos,narkotikos,ai myn,ir netgi it mynz,kad narkotikai jums visiskai nereikalingi.
geriau mokykites uzsienio kalbu:).
arba isitaisykit kuri vakara fotelyje su tarptautiniu zodziu zodynu ir arbata.
arba tiesiog nueikit oidipan:)
gero laiko jums lydi gerasis jagodyjus jagodininas.
as jus myliu.
net ir ta be galo durnai nusiteikusia boba;)
myliu tave.
Spalio 2, 2002 15:37
nuoroda i sofokli labai pralinksmino mane:DDDDDDDDD.
turiu labai rimtu ir pagristu priezasciu itarti,kad “responsas”piktai bobai (zr.zemiau:) vis tik nera rasytas straipsnio autoriaus.
ar nutuokiate, kodel:)?
;)
Spalio 7, 2002 15:20
Pritarciau Zveriui. Gana plaukioti. Spektaklis geras, kiek subtilesnis nei kiti korsunovo opusai. Gal del to ir atrodo linkstantis i nekrosizma. Yra trukumu, taciau tingiu vardinti.
O diskusija – paistalai. Straipsnio autoriaus pateikiama citata jokia filosofija, o tokia literaturine impresija su filosofinemis nuorodomis. Kaip supratau, ji ir nepretenduoja i joki spektaklio aiskinima. Tai kam cia dabar taip pykti?
Kovo 4, 2003 15:20
…. oskaras labai fainas zmogenas- kai neria i vandenyno gelmes, tai isnyra po savaites…….. o mes su Kristupu vis laukiam, laukiam, laukiam… ir springstam gaiviu ramiojo vandenyno briziuku proporcingai uzhsimixavusiu su gelsvo mikro smelio smiltelemis… kai vandenyno gausmas kiek prityla ir pajudinu smelio uzpustytus dantis, ziu- dvi laimingos akys spokso is bangu,- oskaras parplauke!!! veido bruozai pranashauja atostogas………
Kovo 7, 2003 19:42
na va..del jusu ‘recenziju’ ar ‘citatu’..hebra i oidipa neis…
o spektakly sedejau apsales visas tas tris valandas ir bbd kad sedynes nejauchiau.
Kovo 10, 2003 08:01
lietuviu teatras sux
Lapkričio 11, 2012 08:55
buy tramadol buy tramadol online legit – purchase tramadol online