Antižmogžudys (“Antikiller”)

Šitos juostos rusai tikrai ilgai laukė. Jau prieš porą metų visi mass media leidiniai zyzė apie geriausią visų laikų rusų Michalkovo-Končalovskio filmą “Antikileris”. Prieš metus pasirodė pirmieji šito filmo kadrai, o kino teatrai laukė to momento, kai galės įrašyt jį į savo anonsus. Štai ir sulaukė, o gavosi nei tas, nei anas iš tikrųjų. Pagal siužetą aš taip ir nesupratau, kas tai – kovinis filmas, drama, “akšenas”, ar eilinė “tufta”.

Filmas prasideda tuo, kad milijonierius vardu Liss išeina iš kalėjimo. Pirma filmo frazė skamba taip: “Klausyk, Lissai, vakar jūsų mentai mūsų muitininkus sup*****o”, o po dešimties sekundžių Lissas jau primuša porą vaikinukų, kurie bandė jį nužudyti.

O toliau? Toliau prasideda tokie dalykai, nuo kurių galvą svaigsta: vagių ir banditų suvažiavimai, kurių pagrindinės pokalbio temos būna – kryžius, bratva, “stogas” ir t.t. Visi tie “žmonės” ant tiek yra kieti, kad pastebi, kad po kurio laiko tave nuo jų purto ir kyla noras pasispjaudyt, paskui ateina juoko bangą, kai pamatai, kaip tie “heroes” eina į strėlę su kita tokia pačia “grupuote”. Vaizdai tikrai ne silpnų nervų žmonėms: dantys, pramuštos kaukolės, sulaužtos rankos, kojos, kraujas, asfaltas…Žiauriai, bet labai techniškai nufilmuota, o muzika “mūšiui” puikiai parinkta ir atitinka bendrai nuotaikai. Prie “mūšį” skamba dar vienas turiningas dialogas:

– O, kaip mes juos atpažinsim?
– Tai, kad jie tokie patys, kaip ir mes, tik tai snukiai skirtingi.

Peržiūrėjęs pusę filmo supranti, kad tai ne filmas, o tragedija. Pirmą kartą aš jo iki galo taip ir nepažiūrėjau, įveikiau aš jį nuo trečio karto. Įspūdinga? Kas filme gero? Pradinis draivas, garso takeliai, gera režisūra ir … lyg tai ir viskas. Gaila.

Nevykęs filmas…