Muziką, šokį, kiną, įvairias vaizduojamojo meno kryptis bandys suvienyti gegužės 2-4 dienomis Vilniuje vyksiantis antrasis tarptautinis gotikinės kultūros festivalis “Kunigunda Lunaria”. Festivalio kulminacija – gegužės 3-iąją Profesinių sąjungų rūmuose ant Tauro kalno rengiamas pagrindinis koncertas, kuriame, be gausaus būrio atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos bei Karaliaučiaus, pasirodys ir du visoje Europoje gerai žinomi gotikinės muzikos atstovai – slovakų grupė LAHKA MUZA bei lenkų duetas FADING COLOURS.
Dešimt smagių valandų automobilyje nuo Vilniaus iki Talino, penkios valandos tarp ledų kretančiame naktiniame kelte, kajutėje be langų, kažkur prie variklių, kur neįmanoma užmigti neišgėrus pusbutelio degtinės, dvi valandos pagiringo aiškinimosi su suomijos muitininkais, kol jie iškniso mūsų kuprines ir radę tik kojines ir du nugertus butelius degtinės visgi leido mums įžengti į Helsinkį.
Prie šių įvykių, kaip ir dera, slinkau atsargiai ir iš lėto. Jie buvo ateiviai, apraiškos teisingai išlankstyto renesanso, kurio spalvos lietuvos žemėlapiuose atsirado kartu su programa jau visur užseivintu pavadinimu “Frankfurto mugė”; aišku, tai ji leido gudriausią šitos šalies reklaminę kampaniją, suteikusią progą mums ir galbūt dar kam nors į-si-tikinėti: ne, tai ne kokia nors penkiasdešimta valstija havajai ir ne respublika banan-stanas.
“Drugs don’t work”, “alcohol is poison”, “smoking kills”… Dvidešimtas amžius metė daugelį pagrįstų ir nepagrįstų iššūkių žmonių pamėgtiems dalykams. Tačiau tik peržengus į naująjį tūkstantmetį mus pasiekė pribloškianti ir šįkart berods nenuginčijama nauja žinia. Kas galėjo pagalvoti… Nepriklausomoje Kubos laboratorijoje tris metus žmones tyrusi mokslininkų grupė paskelbė sensacingą faktą – “fruits don’t work”.
Niekada nesu buvusi Paryžiaus Kavinėje, nors iš draugų esu girdėjusi, jog sekmadieniais ten vyksta labai smagūs vakarėliai. Todėl šį kartą pasiryžau apsilankyti. Ir, panašu kad neapsišoviau.