Supermeno vakarienė

Pensionatas iš išorės atrodo pusė velnio, bet viduj gyvena specifinis kvapas, lyg ligonines, šiek tiek susimaišęs su šlapimo. Nosis greitai adaptuojasi. Mes einame į didelę “oldskulinę” valgyklos salę, visaip kaip mokykloje. Stalai pusiau plastmasiniai, pusiau geležiniai. Viskas atrodo kaip 1970 metais, langai dideli ir neužtamsinti. Scena superinė – didelė ir gili žalia aksomo draperija. SH pristato albumą “Supermeno užkandžiai”

Ant scenos sumontuota visa aparatūra, dūmų mašinėlė. SH gyvai gros beveik dvi valandas. Aplinkui zyzia ir trys kameros, fotografas. Egmontas Bžeskas filmuos dokumentinį filmą “Supermeno užkandžiai Jasiuliškėse”. Koncertą pradeda labai keistai vesti Šmitas. Jis kalba lėtai, berods jaudinasi. Jaudinasi ir SH, berods jie šiek tiek peršalę, bet vėliau paaiškėja, kad tai jiems visai netrukdo.

Į salę iš daugiau kaip 300 pacientų susirenka ne mažiau šimto. Kai kurie – anksčiau ir prieš valandą sėdasi į vietas, ir stebi, kaip SH derinasi. Į pastabas, kad iki koncerto dar daug laiko jie nereaguoja.Yra ir tokių, kuriuos atveža su vėžimėliais. Jaunimas ir savarankiškesni sėdasi į priekį. Šiaip jie “visai normalūs žmonės” – kai kurie rūko kaip kaminai. Vienas priėjęs siūlo man net išgerti, bet pasakau kad negeriu…

Po kalbų įsivažiuoja supermeno marškinėliais ir kostiumais pasidabinę SH. Jie atrodo labai neblogai. Į greitesnius gabalus salė reaguoja audringai. Priekyje jaunesni šoka. “Sulaužyk saulę”, “Deja vu (Pagaminti Europoje)” ir “Pupa” tenka pakartoti, pastarąją net tris kartus. Iš viso koncertas užtrunka beveik dvi valandas, publika šaukia “Molodcy!” ir “Šaunuoliai”.

Po pasirodymo žiūrovai šnibždasi, kad SH labai gera grupė. Panos tarpusavyje kalbasi, kad SH gražūs vyrai, o režisierius Egmontas aplamai negali atsiginti gerbėjų. Prie mūsų prieina maždaug 35 metų gyventojas Romas sako, kad jis grojo REBELHEART, o mielai sugrotų ir su SH, nes tai geriausia Lietuvos grupė. Matyt, ir čia mergos muzikantus myli, nes prie jo šono graži blondinė mergina, su kuria jis visą laiką šoko.

Vėliau vyksta lyg ir spaudos konferencija, kur Audrius sako lyg ir kad norėjo sugroti žmonėms, kurie nemoka meluoti, atvirai ir nuoširdžiai reiškia savo jausmus. Galėjo groti vaikams ir intelekto sutrikimų turintiems žmonėms. Pasirinko pastaruosius.

“Jie gali nesuprasti dainos žodžių, bet jie jaučia muziką širdimi ir atvirai savo jausmus tau parodo. Niekada taip nesijaudinau prieš koncertą ir niekada taip gerai nesijaučiau po jo”, – maždaug taip užbaigia SH vokalistas Audrius Kalytis. Jie vaišina publika arbata iš senovinių puodelių ir vandeniu. Viską penionato gyventojai po truputį išsidalina ir išsineša į kambarius.

Išvažiuojame. Prieš akis stovi vaizdas: maždaug 70 metu močiutė, tokia giedro veido -be jokiu išoriškai pastebimų sutrikimų droviai šokanti pagal dainą “Sulaužyk saulę” valgyklos kampe. Matyt, į priekį su jaunimu šokti ji neišdrįso eiti.

Akimirka verta laukti, SH.