Šviežaus oro iš Kaunas Jazz

Kaunas Jazz be jokių ginčų ir kalbų jau senokai tapo vienu pagrindinių Lietuvos muzikos metų įvykių. Visada su šypsena veide prisimenu Courtney Pine garso operatorių visu garsu prieš pasirodymą grojantį Roni Size ar kiek sumišusį ir besiteisnantį Jimi Tenor: “aš niekada nesu grojęs džiazo festivalyje.” Mes bedrybsodami ant šviezios pavasariškos žolytės ir laukdami kasmetinio Kaunas Jazz festivalio šliūkštelim šampano šio festivalio sumanytojų ir organizatorių garbei. Pavasaris ir Kaunas Jazz jau čia pat!

KOOP

Kažkada dažnokai leisdavau sau paklejoti apie keistą teoriją, kurios “alfa ir omega” skambėtų maždaug taip: jei apie ką nors pagalvosi, tas dalykas niekad neatsitiks. Įvykis dažniausia būna toks, kokio visiškai nesitiki. Tai labai tiktų švediškai džiazo scenai, kuri po ilgų ne-džiazo ar džiazo neigimo metų mestelėjo vieną geriausių 2002 metų albumų.

“Waltz For Koop” atsidūrė tiek tradicinio džiazo, tiek elektroninės muzikos gerbėjų grotuvuose, topuose, o pati grupė KOOP tapo grupe numero uno, kurią būtina pamatyti “gyvai”.

KOOP reiškia bendradarbiavimą. Tai visai natūralu, nes jų albume beveik kiekviena daina įrašyta bendradarbiaujant su vis kitu vokalistu. Pats švedų prodiuserių duetas (Magnus Zingmark ir Oscar Simonsson) “koopinti” pradėjo 1994 metais Švedijos studentų sostinėje Upsaloje. Paskatos bendradarbiavimui buvo rimtos ir tai pirmiausia – bendros muzkinės pažiūros: hip hop ir Hammond virtuozo Jimmy Smith išsidirbinėjimai, detroit techno ir klasika, hard bop ir pašėlusi džiazo dvasia. Visa tai po trupinėlį išsibarstė ir į bendrą kepalą sulipo KOOP albume “Waltz For Koop”.

Naudodami neišsemiammus džiazo muzikos aruodus, KOOP į juos šliūstelėjo imporvizacijų, begalę elektronikos, perkusijos ir vokalų. Tikrai sumaniai manipuliuodami “sempliarais” jie į idealią visumą suplakė gyvų intrumentų ir elektronikos žaismą. Šiais laikais niekam nebe paslaptis, kad virtuoziškas elektroninių prietaisų ar instrumentų valdymas prilygsta klasikinio intrumento perpratimui ir reikalauja tiek pat laiko bei valios pastangų. Tuo pačiu KOOP sugebėjo išlikti muzkinėje nuošalėje, jie nėra liaupsinami “puristų”. Tai liečia tiek džiazą, tiek elektroninę muziką.

Koop albumai:

2002 Waltz For Koop (JCR)
1997 Sons Of Koop (Superstudio Blå)

VICTOR DAVIES

Rytų londonietis Victor Davies, nuo 14 metų susidomėjęs klasikine gitara, praėjo klasikinio, po to džiazo, roko ir bliuzo muzikanto kelius. Jis taip pat puikiai groja bosine gitara, būgnais ir perkusijomis. Maža to, jis rašo styginių ir pučiamųjų partijas bei prodiusuoja savo muziką. Išgirdęs jo skausmingai gražaus kūrinio “Runaway Train” akustiką, galite pamanyti, kad tai – vyresnės kartos džiazo ir soul afficionado žilstelėjusiais smilkiniais. Ir nors būsite apsirikę dėl jo amžiaus, tiesa yra ta, kad tarp jo kartos muzikantų turbūt nėra daugiau tokios ištaigingos akustikos kūrėjų.

Bet tai ne viskas, ką jis gali. Toli gražu ne. Džiaziniai, funky ritmai persunkia daugelį kitų jo kūrinių, piešiančių labai asmeninę jo muzikos kryptį. Rytų Londono fanko muzikantai, tokios grupės kaip CENTRAL LINE bei LIGHT OF THE WORLD, įtakojo jo ankstyvuosius muzikos mokslus, kartu su nepamainomais Stevie Wonder ir Gil Scott-Heron. “Aš kuriu tradiciniu būdu. Visi instrumentai “gyvi” ir manau kad būtent dėl to žmonėms patinka, ką aš darau,” – sako jis. Didžiulis talentas atsispindi ir jo vokale, bei prasminguose dainų tekstuose.

Dabar Davies turi savo įrašų firmą, Afro Gigolo, kuri padėjo paleisti į pasaulį dar daugiau jo muzikos. “Aš nemanau, kad turiu leistis į kompromisus. Aš galiu leisti tokią muziką, kokią noriu,” – sako jis. Ši logika ne egoistinė – jis nori, kad jo muzika pasiektų klausytoją tokia, kokia yra, be muzikos industrijos politikos įsikišimo.

Netrukus Victor Davies pasigavo “specialist” radijo stotys Didžiojoje Britanijoje, jo įrašai imti leisti bene madingiausioje vokiečių šokių įrašų firmoje Jazzanova Compost Records (JCR). Nenuostabu, kad daug kas jį greit ėmė sieti su broken beat scena. Atrodytų, jazz, funk, latin, ir ypač dažnai – samba šiluma dvelkianti Davies’o muzika smarkiai nuo to nutolusi, bet jis įžvelgia bendrumą: “Ką daro kiti, labai skiriasi nuo to, ką darau aš. Bet mus jungia ne vien tai, kad dirbame su tais pačiais distributoriais. Mus jungia tai, kad mes kuriame iš tiesų pažangiausią šokių muziką.”

“Ėmęs leisti muziką savo įrašų firmoje, aš pats ją remiksavau – ir štai tada ji įgavo labiau “šokinę” spalvą. Tokiems žmonėms kaip Gilles Petterson, Patrick Forge, Phil Asher, jiems tai taip patinka todėl, nes grįžę namo, dauguma jų nesiklauso grynos šokių muzikos, jie klausosi Jon Lucien arba Terry Callier. Visos tos įtakos – nuo Chick Corea iki ’70-ųjų fanko,- aš kurių panašią muziką, bet šiandien.”

Tarp jo fanų – ne tik radijo DJai. Jo kūrinius remiksuoja šiandienos crème de la crème: MASTERS AT WORK, Mark Rae, NU SPIRIT HELSINKI, DA LATA, ONLY CHILD ir kiti.

Victor Davies albumai:

2002/10 Victor Davies Remixes album (JCR)
2001/11 Victor Davies album (JCR)

Victor Davies ir KOOP gros šiemetiniame festivalyje Kaunas Jazz 2003.