Šių metų muzikos šiame albume yra tik 10 minučių, visa kita įrašyta tolimais 1994-aisiais, kai rokas Lietuvoje dar plaukė ant post-sąjūdinių revoliucinių nuotaikų. Tais laikais nepriklausomas roko grupes dar leido įrašų kompanijos “Bomba” ir “Zona”. Anot Sielos lyderio Aurelijaus Sirgedo, savo laiku šis albumas buvo parduotas daugiau kaip 2 tūkst. vnt. tiražu.
Šiemet leidybinė kompanija “Dangus” (“Bombos” padalinys), nusprendė perleisti jau klasika tapusį albumą CD formatu, nes, pasak jų, paklausa vis dar yra. Ypač po nusisekusių paskutinių “Kunigunda Lunaria” festivalių, kurių metu Vilniaus gatvės buvo pilnos gotų ir jiems prijaučiančių.
8 originalios gotikinio roko kompozicijos besidomintiems jau žinomos atmintinai, tačiau naujokams gali tapti maloniu atradimu – liūdnas tamsus rokas su neblogais tekstais padarytas tikrai kokybiškai ir skamba vis dar aktualiai. Gal būtų įdomiau, jei Siela būtų sugebėjusi išsiveržti už stiliaus rėmų ir parodyti savo tikrąją sielą, tačiau tai jau skonio reikalas. Nemirtingoji “Violėja” visada liks mano paauglystės hormonų audrų muzikiniu fonu.
Du nauji gabalai, tai – Igorio Kofo ir Trolis & The Giberlingers padaryti remiksai. Pirmasis pabandė įmesti šiek tiek dabar labai madingos ’80-ųjų romantiškos sintetikos, tačiau Sielos vokalo geriau jau būtų nemėgdžiojęs. Mažiau žinomo Trolio versija skamba originaliau, nors irgi suka link šokių muzikos. Vis dėlto virdamas artimesniuose Sielai vandenyse, jis išlaikė nuotaiką, tačiau pridėjo šiuolaikinės estetikos.
Komentarai