SÓNAR 2003 – 10 METŲ

Jau dešimt metų JIS keičia kultūrinį, meninį ir socialinį Katalonijos širdies – Barselonos –gyvenimą. Jau dešimt metų JIS surenka minias mėgėjų ir profesionalų iš visų pasaulio kraštų. Jau dešimt metų JIS stebi, filtruoja, atrenka ir pateikia tai, kas nauja, aktualu ir skoninga, kas stebina ir inspiruoja.

Su pagarba ir malonumu pristatome SONAR – multimedia meno ir šiuolaikinės muzikos festivalį. Kasmet žinomiausi atlikėjai, grupės, dj’ai, vj’ai, menininkai trims paroms okupuoja Barselonos Šiuolaikinio Meno Muziejaus (MACBA), Barselonos Šiuolaikinės Kultūros Centro (CCCB), L’Auditori ir Fira Grand Via patalpas bei jų prieigas.

Kas dar?

SONAR rengiamas birželio viduryje, ir šiemet mes ten buvome, o dabar dalijamės šiuo kąsniu su Jumis. Skanaus.

Apie TAI

Šiemet SONAR šventė dešimties metų jubiliejų. Dešimt metų – tai daug. Dešimt metų, per kuriuos jis tapo pasaulinio masto įvykiu, tikru kultūriniu reiškiniu. Daugialypis ir įvairus SONAR 2003 suteikė galimybę atrasti ir mėgautis bent dalimi to, ką kasmet siūlo festivalis.

Per dešimt metų festivalis tapo dar atviresnis įvairiausiems meno, muzikos, multimedia ir jų hibridiniams projektams. Nuo bene didžiausio šiuolaikinės šokių muzikos avangardisto, o gal jau ir klasiko Matthew Herbert’o, vitališkosios Bjork, elektronikos gigantų UNDERWORLD iki acid jazz krikštatėvio Gilles Peterson, šiuolaikinių Norvegijos džiazmenų Bugge Wesseltoft, ON/OFF ar JAGA JAZZIST, nenuspėjamosios Miss Kittin, DJ Krush’o ateities hip-hop garsų, Tomato vizualizacijų… Pabandysiu apie viską iš eilės.

Dieninis muzikos meniu

Dieninėje festivalio dalyje, kaip ir priklauso, vyravo labiau chill’inės nuotaikos – nuolatos besišypsanti publika, kuri dar labiau nuspalvino ir taip jau margą ir ryškiaspalvį festivalį, sustiprino teigiamas emocijas. Jokio streso, jokio skubėjimo. Tiesiog džiaugiesi, kad esi čia – SONAR’e: čia koncerte, čia parodoje, čia video salėje, čia po Barselonos saule, čia ir ne kitur. Matai tuos ateities hippankus, pankhipius, elektrorokerius, etc. (vadinkit kaip norit) ir pats užsinori tokiu būti. Nori tos suveltos, iškarpytos, išskustos šukuosenos, nori tų spalvotų marškinėlių, nori tų šlepečių su Jėzaus Kristaus atvaizdu!

Dieninis SONAR šešiose scenose – SonarVillage, SonarLab, SonarComplex, SonarDome, Sonarrama, Escenario Hall – pasiūlė labai platų naujausių tiek elektroninių, tiek ir kitokių muzikinių krypčių spektrą. Sunkiai aprėpiamas muzikos srautas nepastebimai maišėsi su erdvėmis, kuriose buvo rodoma, eksponuojama, kalbama, diskutuojama ar pristatoma.

SonarComplex, įsikūręs pirmame MACBA aukšte, pažėrė labiausiai eksperimentinius projektus ir kolektyvus. Šiuolaikinis noise, hardcore-techno ritmai, ateities pop hibridai, išprotėję vokalistai ir nenuspėjami pasirodymai. Tarp dalyvių: NIOBE, Tina Frankk, Kevin Blechdom ir kiti.

Escenario Hall per tris SONAR paras buvo pagrindinė dieninė scena, pulsuojanti ne ką mažesniais electroacoustic, jazz, disco, dub ir hip-hop eksperimentais: KOMPUTER, POLE, ERRORSMITH, SKETCH SHOW, SCHNEIDER TM, JAZZKAMER + Sir Dupermann, JAGA JAZZIST ir kiti.

Deja, bet taip ir nepatekome į pastarąjį, šiuolaikiniu norvegiškuoju džiazu dvelkiantį, Jaga Jazzist‘ų pasirodymą. Tiesiog nebeužteko vietos. Uždara erdvė buvo paprasčiausiai per maža didžiuliam publikos antplūdžiui, kurio susilaukė norvegai. Beje, tai kartojosi ir kitose dieninio SONAR erdvėse, kurios dažnai plyšo nuo žmonių kiekio.

SonarVillage, įkurtas po atviru Barselonos dangumi, kasdien siūlė po devynis skirtingus pasirodymus. Naujos muzikinės formos, kryptys, įdomiausi šiuolaikiniai atlikėjai bei dj‘ai ir nemažas dėmesys skandinaviškai produkcijai: Bugge Wesseltoft, DJ Strangefruit, ON/OFF, DATAROCK, DJ Bjorn Torske, Kaptein Kaliber. Aukščiausios kokybės elektronikos ir džiazo kokteilis ir visai nešalti norvegai.

SonarLab paviljonas kiekvieną dieną pasitikdavo su šešiais skirtingais pasirodymais. Šios scenos idėja – skirtingų muzikos įrašų kompanijų ir jų atlikėjų pristatymas. Iš viso prisistatė 16 kompanijų, įskaitant tiek naujai susikūrusias, tiek ir senesnes: Tomlab, Mik.Muzik, Atlas, BiP_Hop, Wall of Sound, 20:20 Vision. Bene įdomiausi ir daugiausiai žiūrovų/klausytojų sutraukę buvo Miss Kittin bei DJ Fabio pasirodymai.

Angelų aikštėje įsikūrusi scena pavadinta SonarDome žadėjo vos ne visų stilių eklektiką ir balansavo kažkur ant avant-garde-techno-electro-breakbeat-dub ribos. Bent jau taip skelbė SONAR. Karštis, gitaros, džeržgiantis vokalas, sampleriai, trash stilistika ir kartais išnyrančios mechanizuotos melodijos nuolatos “pumpavo” ir čia ne taip jau skystai susirinkusią publiką. Šiemet SonarDome rezidavo DJ Ghostdog, TWINNIE, Pedro, MINOTOUR SHOCK, DJ Christian Vogel, DTRAND, AKUFEN, DEADBEAT.

Multimedia, mixedmedia, numedia…

Spartus technologijų vystymasis, nemokamos programinės įrangos atsiradimas ir techninės įrangos pigimas pastaraisiais metais paskatino “namų multimedios” atsiradimą ir jos kūrėjų bei atlikėjų antplūdį. Mes saulės išdžiovinti ir ieškantys vėsių patalpų, traukėm pažiūrėti į multimedia homeboy’jus, kuriuos šiemet siūlė festivalis.

Erdvė pavadinta Sonarama talpino visas įmanomas šiuolaikines audiovizualines formas. Visa tai buvo pateikiama multimedia koncertais, performansais, techninės įrangos, garso instaliacijomis bei audio-video programinės įrangos demonstracijomis.

Garso instaliacijos patraukė tiek savo abstrakcija ar eksperimentu, tiek ir konkretumu ar pritaikomumu. Atlikėjai puikiai jautė ir garsą, ir vaizdą. Multimedia koncertai kartais atrodė gal ir per daug techniškai apskaičiuoti, “negyvi”, tačiau liko vietos ir niekada neapskaičiuojamiems, nesuplanuojamiems atsitiktinumams, interakcijai su publika.

SonarCinema kino salėje buvo pateikiama darbų, kurie išryškino vis didėjančią vaizdo ir garso simbiozę, ekspozicija. Visiška laisvė tiek kūrėjo idėjoms, tiek darbo formatui (video menas, eksperimentinis kinas, video klipai, trumpametražiai filmai, animacija, dokumentika), tiek ir turiniui.

Tarp šiemetinių favoritų: Joey Garfield’o “Brief Control: History of the Human Beat Box” (JAV, 2002) – 73 minučių dokumentika apie žmogaus balsą, tampantį beat box’u, dj’aus grotuvu, organiniu scratch’u ar garso efektu; Mika Taanila’os “The Future Is Not What It Used To Be” (Suomija, 2003) – cyberpunk, marionetiška ateitis, kompiuterija, robotai, menas ir žmogaus siela; Spike Jonze (“Being John Malcovich”, “Adaptation”) video darbų retrospektyva; Light Surgeons kolektyvo darbai (kelis jų turėjome progos matyti ir Kaune ŠMIC), “Warp Films”, legendinės įrašų kompanijos, “Warp” padalinio – klipai.

Po SonarMatica pavadinimu slėpėsi “10 Years of Sonar” paroda, kurios pagrindinė idėja ir tikslas buvo pateikti pastarųjų dešimties metų elektroninės kultūros evoliuciją per SONAR festivalio prizmę. Praėję muzikiniai ir multimedia pasirodymai, įdomiausios, naujausios ir drąsiausios idėjos bei jų įgyvendinimas, fotoarchyvai, knygos, žurnalai, straipsniai, simboliai ir festivalio įvaizdis, kiekvienais metais kitoks ir stebinantis savo išradingumu – visa tai buvo paguldyta, sustatyta, išrikiuota ir ištransliuota SonarMatica aplinkoje.

Naktinis maratonas

Vieno iš SONAR 2003 šviesulių, labiausiai laukto ir dėl to didžiausia ažiotažą sukėlusio atlikėjo, jeigu jį taip galima pavadinti, – Metthew Herbert’o – koncertai įvyko Barselonos L’Auditori patalpose. Taip – koncertai, nes jų buvo ne vienas. Dar neprasidėjus festivaliui, buvo iššluoti visi bilietai ne tik į pirmąjį Metthew Herbert Big Band pasirodymą, bet ir į antrą, suorganizuotą specialiai publikos pageidavimu.

Pagrindinė naktinio SONAR pasaulio scena tapo SonarClub, įrengta Fira Grand Via patalpose Barselonos pakraštyje. SonarClub pasirodymai buvo skirti masinei house, techno ir naujausioms jų mutacijoms. Atlikėjų vardai kalba patys už save: Bjork, UNDERWORLD, Jeff Mills, Mark Bel (LFO), Carl Cox, Richie Hawtin ir kiti.

Ne ką mažesnė už SonarClub buvo antroji – SonarPark erdvė, labiau orientuota į tuos atlikėjus, kurie elektroninę muziką suplaka su skirtingomis muzikinėmis tradicijomis ir stiliais. Čia grojo: Oxide & Neutrino, FAT TRUCKERS, LADYTRON, DJ Hell, Aphex Twin, DJ Krush bei vietinės įrašų kompanijos C.R.E.A.M.atstovai Mucho Muchaco ir JeKey.
Baro aplinka visuomet mažiau įpareigojanti – daugiau jaukumo ir šiltų vibracijų. Visa tai radome SonarPub – bare po atviru dangumi. 100 % kokybiškos muzikinės eklektikos: nuo griežtos elektronikos šūvių iki “free your mind” ir “shake your ass” funk vibracijų! Yeah, yeaah, yeaaah!!! Trevor Jackson, METRO AREA, Angel Molina, Laurent Garnier, Gilles Peterson… Vardai, ir vėlgi jų čia tik keletas.

Garso ir vaizdo daug, bet ne per daug, įspūdis didžiulis, galybė publikos ir jokio poilsio per visas tris naktis.

Pabaigai

Šįkart tiek įspūdžių iš vieno originaliausių šiuolaikinio meno ir muzikos festivalių SONAR. Beveik kiekvienas ten dalyvavęs laisvai pretenduotų į atskirą apžvalgą, tačiau tačiau tačiau… mes juk čia ne apie tai.

Kelionėje patirti įspūdžiai ir teigiamos emocijos neužfiksuojami jokiomis foto ar video kameromis, sunkiai aprašomi, ne visada lengvai nusakomi. Pateikiama lankomumo, renginių įvairumo ir dydžio statistika, geriausių bei garsiausių grupių ar dj’ų vardai gali ir nesudominti… jei pats ten nebuvai. Būkit ten kitą birželį – pasipasakosim!