Muzika, hedonizmas, dekadansas

Dj, prodiuseris, vaikščiojanti šiuolaikinės šokių muzikos enciklopedija ir gyva istorija. Dar būdamas septyniolikos jis jau turėjo savo klubą “The Gallery”, tapusį vienu kertinių disco kaip stiliaus ir scenos akmenų. Į muzikos ir klubinio gyvenimo liūną jis įtraukė vieną garsiausių house prodiuserių Frankie Knuckles bei labiausiai legendomis apipintą djų Larry Levan. Jam teko pabūti kol kas garsiausio ir skandalingiausio klubo žmonijos istorijoje “Studio 54” rezidentu. Jis tapo muzikos, narkotikų ir sekso imperijos pavadinimu “disco” gimimo, suklestėjimo bei visiško žlugimo liudininku ir net savotišku simboliu. Žmogus, kuris buvo atsidūręs dugne ir kuriam pasisekė iš ten sugrįžti. Muzikos pasaulio persona, prie kurios vardo ir pavardės epitetas “legendinis” neskamba kvailai ir neatrodo neužtarnautas. Ponai ir ponios, pasveikinkite Nicky Siano!

Muzika

Nicky Siano gimė 1955 m. Brukline, plokšteles sukti pradėjo 1971 m., būdamas šešiolikos. Nesunku paskaičiuoti – po nepilnų dviejų metų jis švęs penkiasdešimtmetį. Atlikus dar vieną aritmetinį veiksmą, gaunamas kitas daug sakantis apvalus skaičius – daugiau nei trisdešimt metų muzikos ir šou versle ar šalia jo. Tokie “skaičiavimai” teikia nemažai peno apmąstymams – kuomet Siano šokdino pilnas sales muzikos ir pramogų ištroškusių žmonių, nemaža dalis šiandienos dance electronica žvaigždūnų ne tik kad nebuvo gimę, labai tikėtina, kad jų tėvai dar net nebuvo susitikę.

“Meilė ir aistra muzikai”, visuomet atsako Nicky Siano, kai jo klausiama, kaip jis atsirado muzikos ir šou biznyje. Ir dar papasakoja apie šeimyninį filmuką, kuriame jis, trijų metų vaikas, šoka nesustodamas po namus pagal tėvų grojamus įrašus. Panašiai atsitiko ir tada, kai jis jau paauglys pirmą kartą apsilankė naktiniame klube “The Firehouse” – šoko iki pat vakarėlio pabaigos ir net po jos. “Vis dar tebešoku”, konstatuoja keturiasdešimt aštuonerių plevėsa.

Akis ir širdį šokių muzikai atvėrė bei į visai kitokį pramogų pasaulį Siano atvedė apsilankymas legendinio David Mancuso klube-bute “The Loft”. Muzika, jos parinkimas, garso kokybė, žmonės, nuotaika ir atmosfera – viskas pakerėjo šešiolikmetį niujorkietį. Pirmą dj pasirodymą jis surengė 1971 m. klube “The Round Table”. Bet praėjo tik metai ir Nicky Siano, pasinaudodamas vyresniojo brolio pagalba bei pastarojo paimta 10 000 dolerių paskola, atidarė savo klubą “The Gallery”. Šį klubą galima vadinti pirmuoju komerciniu klubu, kuriame susibūrė naujosios šokių muzikos bendruomenė. Siano niekada ir neslėpė, kad norėjo padaryti labiau komercializuotą, didesnę kamerinio ir uždaro “The Loft” kopiją, plačiau pritaikyti David Mancuso idėjas. “The Gallery” debiutavo soul diva Loleatta Holloway, pirmą pasirodymą JAV publikai ten surengė ir Grace Jones. Ten laiką leido Patti La Belle, David Bowie ir Mick Jagger. Klubas nuo 1972 iki jo uždarymo 1978 m. buvo vienas karščiausių naktinių taškų Niujorko centre.

Siano buvo išradingas djus. Gerai įsisavinęs underground scenos pionierių Francis Grasso, Steve D’Acquisto, Michael Capello įdiegtas tokias revoliucines grojimo naujoves kaip ritmo suvedinėjimą (“beat mixing”), specialius garso efektus (”sound effects”), ilgą dviejų to pačio (“phasing”) ar skirtingų kūrinių (”long run”) grojimą vienu metu bei “slip-cue” (Kaip išversti į lietuvių kalbą? – aut.) panaudojimą, jis pridėjo šį bei tą ir nuo savęs. Jaunasis djus parodė naujas manipuliavimo tembrais galimybes, pirmasis pradėjo groti trimis plokštelių grotuvais, kas tuoj pat tapo į naują šokių muziką orientuotų Niujorko klubų standartu, o taip pat įdiegė ir naują supratimą apie kūrinių parinkimą bei jų sekos svarbą – muzikos pagalba jis kalbėjosi su publika, pasakojo istorijas, be to, puikiai išmoko valdyti muzikinės įtampos pakilimus bei atoslūgius, varančius publiką iš proto. Visi besidomintys šokių muzika eidavo pažiūrėti ir paklausyti, ką ir kaip daro Siano. Jo rengiamus vakarėlius “The Gallery” Larry Levan vadino “sekmadieninėmis mišiomis”. “Tai, ką grodavau aš, vėliau grodavo visi”, nevisai kukliai “prisipažįsta” ir pats Siano.

Nicky Siano buvo vienas djų pionierių, pabandžiusių ir prodiuserio darbą, kas tuomet dar nebuvo taip įprasta ar net akivaizdu, kaip kad šiandiena. Pirmą jo darbą, įrašytą kartu su soul kolekcionierių neseniai iš naujo atrastu vokalistu Arthur Russel, firma Sire Records išleido 1978 m. Buvo parduota daugiau nei 200 000 projekto pavadinimu Dinosaur singlo “Kiss Me Again” kopijų. Net ir šių dienų masteliais toks šokių muzikos kūrinio pasisekimas atrodo solidžiai. Iš maždaug dvidešimties iki šiol prodiusuotų darbų, Siano bene labiausiai vertina Sofonda C kūrinį “Pick it Up”, kuriam teko pabuvoti ir “Billboard” Dance Top 10.

Hedonizmas ir dekadansas

Nicky Siano ir jo klubas suklestėjo eroje, kuri dar nežinojo ŽIV baimės ir besaikio naujai išrastų ar vėl atrastų narkotikų vartojimo pasekmių. Blizgėsiu, masinių linksmybių ir pramogų triukšmu bei gausybe pasaulinių super hitų sprogęs disco gimė iš juodaodžių ir kitų “spalvotųjų”, kurių didžioji dalis dar buvo ir gėjai, pramogų. Septyniasdešimtųjų pradžioje, nuvilnijus taip vadinamai “kontrakultūrinei revoliucijai” su hipių judėjimu priešakyje, sušvelnėjus politiniam klimatui JAV ir prasidėjus akivaizdiems demokratiniams pokyčiams, buvo “išlaisvinti” ir “spalvotieji”, ir gėjai. Kas galėjo būti geriau šiems ką tik “atstumtųjų” teritoriją socialiniame žemėlapyje palikusiems žmonėms už atvirą ir begalinį savo rasinės ir seksualinės laisvės šventimą klubuose, kur viskam vadovavo djus, linkęs ne ką blogiau pasilinksminti.

Muzika buvo ir yra pagrindinė Siano aistra, tačiau kurį laiką jį buvo užvaldę narkotikai. Nors visose oficialiose jo biografijose teigiama, kad jis “Studio 54” rezidentu išbuvo pusę metų, iš tikro šioje linksmybių planetoje jam teko pabuvoti tik tris mėnesius. Iš klubo, kuriame narkotikų vartojimas buvo kone privalomas, Siano buvo išmestas už… piktnaudžiavimą narkotikais. Galima tik bandyti įsivaizduoti, ką ir kokiais kiekiais jis vartojo. Apie klubą “Studio 54” ir tuos laikus nelabai konkrečiai, bet tikrai vaizdžiai pasakė jis pats: “Taip, “Studio 54” dar buvo ir toks “celebrity lounge”, po kurio Sodoma ir Gomora atrodo kaip vaikų darželis!”.

Augantis apetitas svaiginančioms ir stimuliuojančioms medžiagoms galiausiai nutraukė Siano linksmybes. Jam teko atsisakyti djaus, o ir bet kokio kito darbo, nes jis jau buvo nebe “čia”. Nesugalvodamas kaip kitaip prasimanyti pinigų, išpardavė didžiąją dalį savo plokštelių, kurių neviena buvo visiškai unikali ir “kolekcinė”. Na o tada, kai vieną po kito gerus jo draugus ir kolegas 80-ųjų pradžioje pradėjo guldyti AIDS, jis puolė į depresijos bedugnę ir kuriam laikui visiškai dingo iš akiračio.

Ir… sugrįžimas

Labiausiai Nicky Siano sukrėtė geriausio jo draugo ir kolegos David Rodriguez mirtis nuo AIDS 1984 m. Atėjo laikas radikaliems pokyčiams – potraukį narkotikams įveikęs ex-djus nusprendė pasišvęsti kovai su ŽIV ir darbui su šiuo virusu infekuotais žmonėmis. Jis net grįžo mokytis ir įgijo socialinio darbuotojo specialybę. Netrukus Siano įgijo ir alternatyvių kovos su ŽIV būdų specialisto statusą bei vardą. Šią jo veiklą vainikavo 1993 m. išleista knyga pavadinimu “Nėra ko laukti” (“No Time To Wait”), tapusi tikru bestseleriu, populiariu kovos su ŽIV vadovu.

Gan ilgą laiką Siano laikėsi atokiau nuo klubų ir vakarėlių, bijodamas savyje slypinčių demonų, tačiau kai 1998 m. jį pakvietė į Niujorko klubą “Club Vinyl” grojant paminėti tuomet jau irgi pas angelus iškeliavusio “djų-djaus” Larry Levan gimtadienio, atsisakyti buvo neįmanoma. Klubas tą vakarą buvo sausakimšas, vakarėlis pavyko puikiai. Tokia sėkmė paskatino Siano “restauruoti” savo plokštelių kolekciją ir vėl pradėti groti. Nuo tada Siano nedažnai, bet nuolatos važinėja po pasaulį, groja plokšteles ir savo muzika bei buvimu pasakoja hedonizmo ir dekadanso istorijas.

Rugsėjo 6 dieną Nicky Siano viešės Vilniuje klube “Gravity”.