TIME 4 SOME BREAKS

Robinas 12Tree gimė Aveburyje, Vakarų Anglijoje. Šiame miestelyje sudėtas didžiausias Europoje akmenų ratas, tikra turistų atrakcija. Ir tai viskas. Iš nuobodulio vaikinas pradėjo groti bosine gitara savo brolio grupėje, vėliau – pirmuosiuose apylinkės reivuose. Robinas buvo sužavėtas prancūzų house mokykla – nuo Etienne De Crecy iki DAFT PUNK, bet kuo toliau, tuo labiau jis kaip didžėjus ir prodiuseris suko link kapotų ritmų dominijos. Ir gero, mėsingo boso.

Meilė boso linijai ir kruopštus darbas Twelftree atvedė ten, kur jis yra šiandien – nuosava studija virš aludės Kemdeno rajone, darbas su dviem bene žymiausiais Britanijos breaks leiblais, solinės plokštelės ir projektai su jų lyderiais. Ta prasme, kompanijomis, kurios leido breakbeat dar gerokai iki tol, kol šio žanro neokupavo FATBOY SLIM. Reikia pasakyti, kad po pastarųjų metų sėkmės, šių dviejų dvarų atstovai Rytų Europoje pasirodo gana retai, gerai tai ar blogai…

Fingerlickin’ is dancefloor funk attack

Įrašų kompanija Finger Lickin’ buvo įkurta 1998 metais dueto SOUL OF MAN – Justin Rusmore ir Jem Panufnik su misija a) “leisti ne blogesnes plokšteles už prieš tai išėjusias” (jų žodžiais tariant); b) propaguoti tą “funkier side of breaks” (kaip sako kritikai). Iš tikrųjų, duetas kaip tik prieš penkis metus Kemdene atidarė įrašų parduotuvę, ten susipažino su THE FREESTYLERS ir atrado Freskanova muziką. Jie metė savo ligtolinį leiblą “Spirits Of Inspiration” ir pradėjo “Finger Lickin’”

Pirmosios dešimt ar penkiolika Fingerlickin’ plokštelių buvo išleistos tiesiog pusiau aklai bandant atspėti, kas čia galėtų būti naujasis breakbeat atradimas, tačiau vaikinai turėjo keliolikos metų didžėjavimo patirtį, gerą komandą ir – kas be ko – savo įrašų parduotuvę. Pavyzdžiui, su THE PLUMP DJs jiems pavyko susitarti greitai po to, kai didžėjų paslaugų kažin kodėl atsisakė Wall Of Sound. Kaip sako Rusmore, atrinkdami prodiuserius jie vadovaujasi keliais reikalavimais – “Aukštas prodiusavimo standartas. Talentas pagauti fanko ir šokių muzikos niuansus. Geras skonis pasirenkant rūbus. Ir, be abejo, sveika draugė, blogiausiu atveju motina”. Rusmore labiausiai vertinamų breaks atlikėjai sąraše – PLUMP DJ’s, “Krafty”, SOUL OF MAN, DRUMATTIC ir – (gerbiami kolegos iš kitų stovyklų – Bushwacka, PMT ir Koma & Bones. Pastaruoju metu leidžia vis mažiau 12” plokštelių, ir daugiau LP, tarp kurių jau suplanuotas ir Robino Twelftree darbas.

Per tris intensyvaus darbo metus (atkakliai kovodamas su NY breaks konkurencija) leiblas pasiekė savo stiliaus elitą ir dabar stengiasi jame išsilaikyti. Šių metų Glastonbury festivalio metu Fingerlickin’ nariai buvo pakviesti specialiam pasirodymui “The Dance Tent”, kurio metu 6 patefonų pagalba visi kartu “nurovė palapinės stogą”.O tie iš jūsų, kurie gyvena Londone (dar geriau, Kemdene) nuo šios vasaros gali alų ir kokteilius gurkšnoti per nemokamus “Finger Lickin’ Thursdays”. Jie kiekvieną ketvirtadienį aštuntą valandą prasideda “Bar Vinyl”, prie jų plokštelių parduotuvės “Vinyl Addiction”. Jei pasiseks, pirštus jums ten nulaižys Rennie Pilgrem, Atomic Hooligan, Boombox, Tayo, Drumattic Twins, Koma & Bones, 2 Sinners, Soul of Man, Paul Arnold, Freddie Fresh, Barry Ashworth iš DUB PISTOLS, Plump DJs ir, be abejo, A.Skillz su Krafty Kuts. Nepamirškite, kad pastarieji du praėjusiais metais užėmė — vienų pašaipiai vertiname, tačiau bendrai labai aukštai kotiruojamame “DJ Magazine” geriausių pasaulio didžėjų Top 100 sąraše atitinkamai 62-ąją ir 74-ąją vietas.

Iš Brightono kilęs Martin Reeves, geriau žinomas kaip DJ Krafty Kuts savo karjerą pradėjo daugiau kaip prieš 15 metų. Dvylikametis talentas tik pabandė pasukti keletą plokštelių ir čia pat vietoje prasimušė į vietinio DJ konkurso finalą. Nuo 9-tojo dešimtmečio pabaigos jis intensyviai koncertavo visur, kur tik buvo kviečiamas ir pamažu nusilipdė savo stilių. Krafty Kuts sukapoti hitai “Latin Bounce” ir “Gimme The Funk” įsiveržė į britų topus. Fingerlicking šias tradicijas, tarp kitų, tęsė jo plokštelės “Dangerous”, “In Effect”, “Fingerlickin’ Funk Vol. 1” ir naujausia “Tricka Technology”. Nenuostabu, kad Krafty (kuris dar įsirašinėja nuosavoje įrašų firmoje “Against The Grain”) australai praėjusių metų lapkritį išrinko aplamai geriausiu pasaulio didžėjumi. Atsidėkodamas jis pavadino Sidnėjų “pasaulio breakbyto sostine”.

Kas tai yra Breaks, pagaliau?

“Breakbeatas prasidėjo praėjusio dešimtmečio pradžioje su THE PRODIGY era. Bent jau teoriškai. Ir, galima pasakyti, ten ir pasiliko – tik muzika yra labiau tirštesnė, švaresnė ir labiau traški – visų pirma todėl, kad išaugo techniko galimybės. Vietoj pompastiškų, “reivinių” sąskambių atlikėjai naudoja labiau intelektualius garsus. Tačiau panašiai buvo ir 1992-ais ar 93-ais. Žmonės įsikerta ir jiems patinka, kai breaks didžėjus groja įvairią muziką”, – viename interviu apie breakbeat kilmę aiškino Krafty Kuts.

Pasak meistro, breakbeat didžėjaus sėkmė priklauso nuo “sugebėjimo parinkti didingas, įsimenančias, dažniausiai nešvarias boso linijas ir laiku išsitraukti tuos gabalus-pabaisas. Tik ne per daug, nes tai gali būti kažkas panašaus į perdozavimą”. Ir, be abejo, breakbeato lyderis mėgsta maišyti stilius, o labiausiai – netikėtai įmesti tikrai funky gabalą (vieną kartą jis baigė savo pasirodymą EMF plokštele “Unbelieveable”). “Aš tikiuosi paliksminti žmones, ir to siekiu. Kad jie nusišypsotų”, – Fingerlickin’ breikbyto dvasią reziumuoja galingasis Kuts.

Dar svarbesnė leiblui buvo dueto PLUMP DJ’s sėkmė, nes ji atvėrė jaunesniems “pirštų laižytojams” daug kelių bei prisidėjo populiarinant breaks muziką aplamai, tame tarpe ir per jų pamėgtus bendrus projektus. Po kurtinančio debiuto su “Electric Disco/Plumpy Chunks” Rous ir Andy Gardner leible startavo su ilgai grojančia plokštele “A Plump Night Out”. Ją vėliau sekė dešimtys įvairių remiksų, dokumentiniai pasirodymai Londono klube “Fabric”, “Urban Underground – The breakbeat elite” serijos leidiniai ir, pagaliau, visiškai naujas šių metų albumas “Eargasm”. Jame vokalines partijas įrašė veteranas Gary Numan ir Louise Rhodes iš dueto LAMP. Nenuostabu, kad po šito albumo perklausos atsakingi BBC “Radio 1” asmenys pakvietė gerbiamus didžėjus įrašyti savo miksą iš serijos “The Essential Mix”.

Savo ruožtu, Robinas Twelftree priklauso “jaunesniajai” Fingerlickin’ kartai ir jo albumas kol kas dar laukia savo eilės. Tačiau būtent šiame leible jo ir Jasonas Coheno iš LAIDBACK (apie jį dar rašome žemiau) projektas SLIDE šiais metais žiebė plokštelę “Slippedy Slide / Sunset Baby”. Mėsinga muzika, kurią prisimeni ilgai išėjęs iš diskotekos, patiko ir išrankiai britų publikai – jis pateko į įvairių žurnalų “rekomenduojamųjų sąrašus”, o į savo dėžę jį ilgam įsidėjo Seb Fontaine, Annie Nightingale, Pete Tong ir taip toliau. Žodžiu, Robinas gali ramiai ruošti savo albumą.

Bolshi – kita muzikos pusė

Kaip bebūtų keista/ įprasta, tie patys seni draugeliai Robinas ir Jasonas suvirpino britų širdys ir daug lengvesniu projektu, pavadintu TC SENSATIONS ir startuojančiu Bolshi Red komandoje. Jų vasaros EP “Tune Your Station / Look Out” kritikai įvertino kaip “dar vienu šaunios muzikos iš šio leiblo pavyzdžiu”, “12Tree boso linijos kelionę į funk teritoriją”, “p-funk stiliaus pasimylėjimu ant breaks lovos”, “šikną kraipyti verčiančia tingia groovin’ boso linija su gitaros palaižymais ir zvimbiančiais sintezatoriais” bei “tobula muzika šokių aikštelei, kuri tingi sustoti”. Nenuostabu, kad ir šiame leible Robinas ruošia daugiau lengvesnį albumą, kuriam paruoštas pavadinimas “Special Branch”.

Bolshi Records grupę (ją dabar sudaro klubinės muzikos subleiblas Bolshi Red ir downtempo kalvė Bolshi Blue) 1996-ųjų pradžioje įkūrė “Heavenly Sunday Social” vakarėlių su THE CHEMICAL BROTHERS apžavėta Sarah Francis. Jos tikslas buvo leisti netipišką, eklektišką, groovy & funkin, melodingą ir keistą šokių muziką. Pirmasis leiblo darbas “The Laidback EP” buvo didelė sėkmė, ir po metų leiblas turėjo visą eilę muzikantų (BEACHCOMAS, PELIROCCO, LHB, Freewheelin Franklin, FILTHY LUCRE ir RASMUS), kurie grojo įvairiausius funktastiškus ritmus ir melodijas – vežančios boso linijos ir aštrūs būgnai pynėsi su džiazo, hip hopo ir ska muzikos įtaka. “Mixmag” iš karto parašė: “viena iš seksualesnių pastaruoju metu atsiradusių šokių muzikos firmų”.

Tačiau vienas iš svarbiausių, o gal net svarbiausias visų laikų Bolshi artistas – jau minėtas Jasonas Cohenas, arba LAIDBACK. Jo debiutinis albumas “International” čia pasirodė dar 1997 metais, ir nuo to laiko prasidėjo jo nesibaigianti bendrų projektų, darbo su MC ir gyvais muzikantais virtinė. Pernykštis LAIDBACK darbas “Frequency Deliquency” yra puikus ištikimybės hip hopo ir electro šaknims pavyzdys. Tai -spindulingas breikbytas, neslepiamas pripratimas prie didelių boso porcijų bei gera dešimtis svečių vokalistų (nuo Surreal Madrid iki Superdove). Įrašinėdamas su Twelftree, Cohenas taip pat atsivedė svečią – kaip sako Robinas, “vienintelį ir nepakartojamą” Marcus Cheke.

Ir pabaigai…

Ką dar būtų galima pridurti? Taip, Robinas 12Tree savo laiku dirbo su MOLOKO (“Moloko were cool. I think they deserve the credit they are finally getting”, komentuoja jis). Sukūrė remiksą legendinei Shiley Bassey (“The closest i’ve got to her was sampling her vocals…”, pripažįsta). O jau šį savaitgalį susitiks su jumis (“Lo0okin forward to a few gigs in the lovely Lithuania, I’m playin a mixture of breaks and house, and always with a funky edge baby!”).

Forwardlookin’, tikrai !