Postmodernistų pranašystė, kad visi įmanomi sąskambiai pasaulyje sugroti, neišsipildė. Elektroninė muzika nuolat transformuojasi į kažką naujo, o šiuolaikinė postmodernios muzikos mada vienu iš savo favoritu pasirinko patį nuožmiausią ir negailestingiausią iš elektroninės muzikos stilių – power electronics. Turima galvoje ekstremalią ir tamsią elektroninę muziką, kuri yra tik nedidelė šiuolaikinės muzikos dalis. Power electronics – tarsi industrial muzikos stiliaus pastiprintas hibridas, garso tiesmukiškumu ir brutalumu gerokai lenkiantis net ekstremaliausią digital hardcore, industrial, breakcore, o jei lygintume ir ideologinio krūvio užtaisą, pranoksta ir patį noise.
Šios muzikos koncepcija – be kompromisų šokiruoti ir provokuoti klausytoją naudojant specifines garso struktūras bei įspūdingas video instaliacijas. Stilius atsirado XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Anglijoje, o XXI amžiaus pradžioje pradėjo karaliauti stiprią muziką mėgstančių melomanų pasaulyje. Įdomus faktas – kad stiliaus atsiradimą labiau įtakojo jaunimo poreikis išreikšti ekstremalias idėjas nei koks nors prieš tai egzistavęs muzikinis stilius. Power electronics kalvės yra ypatingai išsivysčiusiose kapitalistinėse visuomenėse, o pagal tam tikrus požymius yra išskiriamos kelios mokyklos: JAV, Vokietijos, Italijos, Anglijos ir Skandinavijos. Sunku pasakyti, kada atsirado skandinaviškasis power electronics, tačiau neginčijamas faktas yra tas, kad stipriausieji jo atstovai švedai savo šedevrus pasauliui atvėrė vėliau už kitus. Ir ypač sėkmingai. Iki tol švedai garsėjo kaip labai talentingi darkwave, industrial, ambient kūrėjai, o power electronics buvo daugiau anglų, amerikiečių bei vokiečių propaguojami muzikos stiliai, tačiau vieną rytą prekyboje atsirado legendinė skandinavų kompiliacija “Estheticks of Cruelty” ir klausytojai, ant kompaktinės plokštelės pakuotės išvydę mažą nuotrauką, kurioje mėsininkas pozuoja prie pakabintos ant kablių skerdienos (legendinės “Cold Meat Industry” leidybinės bendrovės ženklas), suprato kad švedai ne tik kuria kokybišką power electronics, bet ir daug kuo pranoksta savo kolegas kituose kraštuose.
Vienas iš kompiliacijos favoritų, žaibiškai išgarsėjęs pasaulyje, buvo švedų projektas INSTITUT, kurio varomoji jėga yra energingasis Lirim Cajani, bedarbis aktorius pašventęs savo gyvenimą muzikos kūrimui ir pasilinksminimams baruose. Apskritai, toks reiškinys, kaip Lirim ir jo kuriama muzika, labai atitinka socialistinės Švedijos fenomeną. Švedijoje visos sukurtos gėrybės sąžiningai paskirstomos bendruomenei. Dėl to bendruomenė tapo turtinga. Tačiau visko pertekę, plačiai apgyvendinę savo valstybės dykvietes, švedai nuobodžiauja, o tai skatina kai kuriuos jų individus maištauti ir ieškoti stiprių dirgiklių. Ekstremali, energinga, bekompromisinė muzika – vienas iš jų. Nenuostabu, kad kaip tik Švedijoje į perkamiausių valstybėje kompaktinių plokštelių dešimtuką visada patenka kokie penki su brutalia muzika.
Lundo universiteto meno ir mokslo istorikė, žavioji blondinė (tik skandinaviškąja prasme) Johanna Rosenqvist, tam tikrą laiką grojusi su Lirim projekte INSTITUT, interviu paatviravo, kad ekstremali elektroninė muzika ją sužavėjo savo kontrastiškumu Švedijos kaimo ramybei, kur prabėgo visa jos vaikystė. Tiesa, projekto muzikinis maištas nuo pat pirmų įrašytų kasečių yra labai subtilus. Tarp kitko, tai būdinga visai švedų power electronics scenai ir pagrindinė priežastis turbūt yra ta, kad švedai, – ar dėl savo specifinės socialistinės prigimties, ar dėl savotiškos geografinės izoliacijos, – niekada nepiktnaudžiavo ideologinėm klišėm arba tą darė rafinuotai, kitaip nei jų kolegos vokiečiai, dažnai be saiko eksplotuojantys fašistines, militaristines temas, amerikiečiai ir italai, pamišę dėl porno ir serijinių žudikų. INSTITUT idėjos yra pakankamai abstrakčios arba neutralios. Vietoj tiesmukiškų, šokiruojančių pareiškimų projekto kūrėjai pasisako stipriai ir išmintingai, tačiau neįžeidžiančiai, ko, pavyzdžiui, siekia dauguma power electronics atlikėjų. Štai taip grupė apibūdina kūrybos mechanizmą: “Bet kokia kūryba yra politika. Net pačios apolitiškiausios grupės turi politinę potekstę. Tik anarchistinis pradas gali būti visiškai laisvas išreiškiant savo fantazijas.”
INSTITUT, dėstydami savo ideologiją, daugiau akcentuoja muzikos kategorijas: ritmą, “purviną garsą” ir tuo remdamiesi kūrėjai labai įdomiai suformulavo savo santykį su klausytoju. Manipuliacija ritmu leidžia palaužti ir užvaldyti auditoriją. INSTITUT tiki kolektyvu, planavimu, progresu ir industrinės/futuristinės revoliucijos tęstinumu, o tai daugiau kūrimo sąvokos, nors įdomus paradoksas – kad jos išreiškiamos pasitelkus destruktyvų garsą. Grupės kuriama nėra įprasta power electronics muzika ir tai atskleidžia dėmenys, įtakoję projektą. Ypatingą įtaką, nors tai yra labai neįprasta šioje scenoje, muzikai padarė architektūriniai monumentai ir gigantiški Švedijos miegamieji rajonai, kurių fragmentą galima net aptikti ant albumo “Great Day to Get Even” viršelio. Lirim užaugo tokioje aplinkoje, tai įsirėžė į jo atmintį, todėl INSTITUT koncepcijoje toks stiprus miesto (“urban”) dėmuo. Dar keisčiau, jog projekto muziką labai paveikė disco ir concrete muzikiniai stiliai, kurie palyginus su power electronics išraiška yra nekaltumo įsikūnijimai. Gal todėl INSTITUT yra vienas iš labai nedaugelio šio stiliaus projektų, kurio muzika būdama labai nuožmi, tinka šokti ir šėlti. Labai agresyvų monotonišką ritmą, netikėtai keičia moters šūkaliojimas, vėliau seka iškraipytas disco stiliaus motyvas, o vietoj taip įprastų ekstremalios muzikos stilistikai videoprojekcijų su itin žiauria karo dokumentika ar “bizzare porno”, INSTITUT tiesiog transliuoja kokią populiarią Švedijoje laidą apie tai, kaip pasigaminti kiaušinių omletą pusryčiams.
Lirim yra pasakęs, kad visa įprasta power electronics estetika yra tiesiog teatras, kad ir kaip atlikėjai besistengtų būti įtaigūs. Tad, ko gero, tai ir yra priežastis, kodėl “INSTITUT nesirenka tradicinių šiai muzikai šokiruojančių atributų. Projekto anarchistinę nuotaiką labai tinka palyginti su garsiųjų vokiečių ATARI TEENAGE RIOT šėlsmu, tik pastarųjų garsinė išraiška nepalyginamai švelnesnė. Užsienio “underground” muzikiniai žurnalai aprašo keistą reiškinį, kad industrial muzikos gerbėjus labai erzina, kai į INSTITUT koncertus susirenka pašėlti “metalistai”, nors įprastai ši publika elektroninės muzikos vengia ir ją niekina. Tai atskleidžia dar vieną įdomų “Institut” muzikos bruožą – ji itin efektyvi, kai atliekama gyvai. Nors kita vertus, tai bendras power electronics bruožas. Juk pagrindinis šios muzikos taikinys, kaip minėjau, yra klausytojas ir visos atlikėjų pastangos yra kuo stipriau jį veikti. Lirim į klausimą, kas yra “Institut” muzika – hobis ar gyvenimas, atsako: “Tai amžinas variklis, mašina, kuri niekada nesustoja.” Kadangi pagaminta Švedijoje, panašu, kad ji kokybiška.
2004.03.06 Vilniaus restorano-baro “Mulen Ružas” koncertų salėje įvyks festivalis “Nordic Audio Modern”, kurio metu klausytojai turės unikalią progą gyvai pamatyti įdomiausius Švedijos, Lietuvos ir Latvijos ekstremalios elektroninės muzikos projektus. Vienas iš projektų, atstovaujančių Skandinavijos power electronics mokyklą , – INSTITUT.


Kovo 4, 2004 19:53
patiko
skaichiau labai atydzhiai
patyriau malonuma
Kovo 4, 2004 20:16
xexexexxex……
^_^
“the world is on fire!!!”
Kovo 4, 2004 21:55
girdejau kad posmodernusis menas suka i atvirkstine logika apsoliuciai “nesokiruoti” tuo sokiruojan na kaip ir iki siol tik atvirksciu “rankdarbiu”,tai gal visa tai neateis i mada.
Kovo 4, 2004 22:04
:o)))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))
Kovo 5, 2004 06:57
labas rytas,’
dekui uz grazu rashini.
Girdejau shia muzikele. Shirdis juk irgi ritminis variklis, ar ne? Osle darbe, Stocholme, Arvikoj. Neitiketina, kaip tokia brutali muzika hipnotizuoja. Lamdo lamdo, kol ishciulpia kazka..Kazkokia atomine grandinine istorija.
Bet tame garsu lauze egzistuoja savi slenkschiai. Ir kas minta tik *skamba skamba house’o kankliai*, kazkada priesh shimta metu Love parade prikeverzotom schemom (nors tai irgi turi SAVO verte), banaliais pop hopo rashtais – tam tai neateis nei i ausi, nei i atsiprashant i.. pilkaja zieve.
Esme ne tame *kokia mada* tas rankdarbis atliktas..Svarbu tai, kaip jame atsispindi visata. Tavo mintys.Kosmosas ir klajokles gentys
Nelabai i tema, bet mano galvoj tai svarbu ir susije:
Man grazi minimumo, nedalumo ideja.
Tai lyg Mark Rothko paveikslai ar Dzen budizmas ar Skandinavijos gamta.
Less is more
p.s. pareina electro clash pliupsnis, pareina…
Kovo 5, 2004 11:16
visgi tie kiauleles svedai turi kazka tokio…. :)
Kovo 5, 2004 19:19
“Stilius atsirado XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Anglijoje…”
Suprask, kokiais 1971 m. ????????
Kovo 5, 2004 22:22
1982-1983 apytiksliai. Whitehouse. Tai turbut devinto deshimtmechio. Ka nors keichia:):):):)?????
Kovo 7, 2004 19:04
isgirdau Donis siemtykstej Litexpo knygmugej ir daugiau nebenoriu isgirst. pertikinkite mane?
Kovo 8, 2004 09:24
Donio pasirodymo negirdejau, bet jau spejau pasiklausyt jo “vacuum” promo cd: visai kita istorija, nieko bendro su svelniais garsais kur knygu mugej skambejo. geras darbas:]
Kovo 8, 2004 10:00
I knygu muge ta sestadieni ejau, galima sakyti, beveik vien del Donio – isvysti savom akim ir isgirsti savom ausim (siaip teko ten sukiotis kitais tixlais). Ir ka – man patiko. Saunuolis Donis, noresiu klausyti ir daugiau:) Ir vokalistes serros vokalas labai idomaus tembro. ir videofonas tinkamai parinktas.
Nepretenduoju i “muzikologes” – tik konstatuoju asmenini ispudi. Aciu Doniui, aciu dangui:)
Kovo 8, 2004 13:33
projektas “donis” kuria ir atlieka labai plataus spekro muzika. jei nepatiko ka girdejai knygu mugeje vadinasi tadien grojom tiesiog ne tau, reikejo pasiklausyti per NORDIC AUDIO MODERN. esme tame kad renkuosi KA ir KUR noriu parodyti.
Kovo 9, 2004 15:14
O prie ko chia Donis??? Straipsnis juk ne apie Doni, o apie Institut.
Kovo 10, 2004 16:19
uhh kriu kriu tusas buvo nerealus, bet ant galo uzmigau per shnaresy… :) gaila kad zmoniu buvo mazoka, bet ka cia toj lietuvelej…bulviaedziai visi…
Kovo 11, 2004 20:43
Kaip reta idomus straipsnis. Daugiau tokiu, ORE. Net nemegstant dalyko, apie kuri rasoma (man pvz sokiu muzika sudas), idomu skaityt.
Kovo 15, 2004 10:44
apie kokia sokiu muzika tu kalbi? :]
privalumas to, kad atejo mazai zmoniu, tame, jog susirinko tik tie, kuriems tikrai patinka tokia muzika ir kurie zinojo ko laukti is atlikeju. nebuvo nustebusiu ir nepatenkintu veidu, jokiu nesusipratimu bei agressijos.
Kovo 21, 2004 13:22
ka as galiu pasakyt? o gi biski dushova ta muzika i apie tokias avarijas neverta rasinet.
Kovo 21, 2004 16:42
______________________________________________________________________________________________
// // /////// // /////// ///////
// // // // // // // // ////
// // // // // // // //
// // /////// // /////// ///////
Kovo 22, 2004 20:25
einu ieshkot parsisiut paklausyt yvertint ir ateit papezet savo nuomone :)
Kovo 25, 2004 16:03
ka cia pizdis nesamones a nera ir negali buti amzino variklio
Kovo 26, 2004 01:31
kaip tai nera? o kas amzinai atnesa slapima i tavo lietuviskas smegenis?
Lapkričio 12, 2012 04:26
buy tramadol online tramadol online next day – buy tramadol in canada online