Lauris Lee: Penki metai prie patefonų

Pastaraisiais metais retas svarbiausias šokių muzikos renginys Lietuvoje apsieina be house muzikos dueto iš įrašų kompanijos RyRalio – Laurio Lee ir DJ Karaliaus. Kadangi pastarasis sulaukė “kurybinės veiklos jubiliejaus” – prie plokštelių praleido penkis metus :), publikuojame karštą interviu! Beje, penktadienį jaukioje Kauno Senamiesčio vyninėje net penkias valandas galite klausyti tai, apie ką jis čia pasakoja

Papasakok, kur gimei, kokią mokyklą/universitetą lankei ir kur pradėjai groti?

Gimiau kaip ir dauguma – gimdymo namuose, tai įvyko Kaune beveik pries ketvirtį amžiaus. Labai nemėgau mokyklos, ypač fizinio lavinimo pamokų ir keltis 7 val. ryto. Tačiau visuomenės normų ir gyvenimo taisyklių vedinas sugebėjau gauti Kauno „Žiburio“ vid. m-klos diplomą. Kadangi nusprendžiau ir toliau likti Kaune, o niekada nemokėjau skaičių ir lygčių, bijau kraujo ir nelabai myliu gyvūnus ir apie žemės ūkį nieko neišmanau, tų pačių visuomenės nuostatų apie „gerai turėti diplomą“ vedinas mokslinimosi procesą tęsiau VDU. Ir iki šiol tai darau.

Groti pradėjau namie, su Kęstučio (M Key iš kolektyvo KITOKI) juostiniais magnetofonais. Dabar tai atrodo begalo juokinga, tada tai buvo begalo rimta. Du septyniolikmečiai sėdi namie, karpo senas tėvų juostas, iš CD į jas įrašinėja muzika ir sparčiai sukalioja magnetofonų meistro įstatytą „pičą“:)

Kaip tada, kai pradėjai groti, atrodė Kauno scena – ką veikė Ignas i.v., ką veikė Karalius, kas dar buvo per herojai, kur visi tūsinosi?

Nebuvo nieko, išskyrus Karaliaus varomus „Pakalnės“ vakarėlius ir vieną kitą atsitiktinį įdomesnį projektą ar renginį. Laikui bėgant viskas ėmė keistis, juk taip ir turi būti…

Su Ignu praleidome begalo daug gero laiko, pradedant beviltiškų trečiadieninių vakarėlių „Topgroove“ organizavimu ir baigiant laisvalaikiu kartu, klausantis tuo metu mūsų mylimos house muzikos – nuo Glasgow Underground ir Air Tight leidžiamų įrašų iki Miguel Migs ir Kevin Yost ankstyvosios kūrybos.

1999-ieji ir 2000-ieji buvo tie metai, kai kažkas pajudėjo. Tais metais išgirdau pirmąjį būsimo dueto JAZZUS JUICE kūrinį, kurį nedvėjodami įtraukėme i greitai pasirodysiantį „RyRalio: PASAKA“ rinkinį. Tais metais sugrojau pirmą setą plokstelėmis, surengiau pirmą savo vakarėlį ir supratau, kad labai noriu daryti tai, ką dabar darau:)

Ką dabar veikia tavo tuomečiai draugai (kalėjimas, narkotikai, Las Vegasas, vaikai?)

Kai pagalvoju, kad mano klasiokai sėkmingau augina po du vaikus net šiurpas per nugara perbėga… Bet jie sako, kad viskas ok. Aš taip negalvoju… Tai gal jau ir man laikas? :)))

Kaip atsidūrei Amerikoje? Ką pagalvojai išlipęs iš lėktuvo? O pamatęs Ramųjį vandenyną?

JAV buvau keletą kartų. 2000 metų vasara inspiravo mane tam beprotiškam atitrūkimui nuo realybės ir pasinėrimui į muzikos pasaulį… „Crobar“ Čikagoje ir klasikiniu house ritmu šokantis Madisonas privertė mane sugrįžti i JAV dar kartą. Tik tai buvo nebe Rytų pakrantė, bet Vakarų pakrantė.

Išlipęs iš lėktuvo galvojau ne apie Kalifornijos pliažus ir Ramųjį vandenyną, bet apie San Francisko šokių muzikos sceną, vinilų parduotuves. Ir kaip greičiu rasti vietą ten, kur labiausiai noriu būti – šalia patefonų.

San Franciske ne tik dirbai pagal stažuočių programą, bet ir prasimušei į klubų sceną ir nemažai grojai. Kaip tau šiandien atrodo, kas tau labiausiai padėjo – talentas / jau Lietuvoje išmokta grojimo technika, įžūlumas / atkaklumas rezgant pažintis, faktas kad buvai iš Europos ar atsitiktinumas?

Nėra teisingo atsakymo:) Buvau reikiamu laiku reikiamoje vietoje reikiamas žmogus su reikiamu entuziazmu. Pradėjau nuo pavienių grojimų. Vėliau buvau pakvietas rezidencijai lounge bare, kuria teko palikti dėl pasiūlymo tapti Club Six rezidentu. Viskas vyko nuosekliai ir palaipsniui. Kaip visada, promocija yra svarbiausias elementas. Ir, žinoma, tikėjimas tuo ką darai.

Ką galvojai grįžęs į Lietuvą? Kaip susikūrė duetas, o paskui ir įrašų kompanija “RyRalio”? Kaip tai matai dabar?

Tiesą sakant, pradėjome organizuoti RyRalio man dar gyvenant SF. Tiesiog gavau ta lemtinga emailą nuo Šarūno, kuriame jis klausė „tai darom ar nedarom“. Žinoma, atsakiau teigiamai. Taip paprastai ir atsirado RyRalio.

Ką tik atšventėme dviejų metų RyRalio gimtadienį. Per tą laiką įvyko be proto daug… Viskas labai pasikeitė – scena, žmonės ir jų poreikiai, ir mes patys.

“RyRalio” garsėjo nesuskaičiuojama galybe mažų pasirodymų – “house” ir “lounge” kavinėse, baruose, netgi savo susikurtuose klubuose. Kuriuos dabar prisimeni mieliausiai?

Turbūt vieni iš įsimintiniausių vakarėlių yra musų gimtadienio šventės. Pirmojo gimtadienio proga vienai nakčiau atidarėme savo klubą. Tai buvo vienos nakties projektas, tačiau iki dabar žmonės klausinėja,kodėl nedirba mūsų klubas ir kada jis atsidarys:)

Paskutinysis mūsų gimtadienis buvo ne mažiau įspudingas. Labai džiaugiuosi, kad pastaruoju metu vakarėliuose turime galimybe pateikti lankytojams keletos krypčių muziką. Ne tik musų propaguojamą house, bet tarkim drum‘n‘bass kiemelį renginio „RyRalio Geria Pieną“ metu. Esame atviri visoms muzikos kryptims ir ateityje stengsimės neužsidaryti jokiuose rėmuose.

Neseniai lankėtės ir grojote Islandijoje. Papasakok apie Reikjaviką, geizerius ir Žydrąją Lagūną. O dar ir apie savo pasirodymą?

Labai keista ir įdomi šalis. Reikjavike praleidome penkias dienas, iš kurių keletą skyrėme kelionei į Islandijos šiaurę. Kaip juokavome keliaudami, kad tai tinkamiausia vieta žemėje filmuoti mėnulį. Lavininės kilmės akmenys, apaugę samanomis, jūra, susiliejanti su horizontu, ir kalnai, kalnai, klanai… snieguotomis viršūnemis. “Žydroji lagūna” – atskira istorija. Beprotybė! Niekada negalvojau, kad kas nors mane privers maudytis kai oro temperatūra +2 laipsniai. Tai atlikti tampa daug paprasčiau kai pasimerkęs į pieno baltumo geizerių vandenį supranti, jog jis karštesnis nei tavo vonioje:)

Nepaisant provincijos gyvenvietės dydžio, Reikjavikas labai unikalus ir mielas miestas. Netipiniai barai, kurie purtosi prabangos ir puošnumo, bei žmonės, ateinatys į klubą ketvirtą ryto… Taip taip, pirmają pasirodymo valandą galvojome, kad teks groti tik klubo personalui. Tačiau paryčiais klubas buvo pilnutėlaitis.

Ar tiesa, kad klube “Kapital” pirmą kartą pradėjai gerti alkoholį, su lietuviais, dirbančiais žuvų perdirbimo fabrike. Kokie dar nuotykiai?

Ne ne, ačiū:) Kas mane pažįsta, puikiai žino, kad niekada nevartojau ir nevartoju alkoholio, juo labiau su naujuoju „draugu“ Simu ir jo sėbru, kurie man pasakojo lietuvio nelegalo karčią dalią Islandijoje…

Reikjaviko namų sienos buvo nutapetuotos plakatais, skelbiančiais apie mūsų pasirodymą. Labai keista vaiksčioti po miestą kur iš už kėkvieno kampo švyti užrašas „RyRalio DJs“ ir mūsų veideliai. Dėl to visai nenustebau, kad klube teko pabendrauti su latviais, rusais, lietuviais ir mergina iš Kazachstano. Labai jau neislandiškai skamba „RyRalio“:)

Papasakok apie pasirodymą Londone, bare “AKA”. Kaip ten pakliuvote, kiek žmonių atėjo, kas šoko? Kaip vertini dabartinę šokių muzikos padėtį Britanijoje (decline or not)? Tarkime, palyginus su Rytų Europa.

Tai buvo daug geriau nei tikėjausi. Antradienio vakaras po futbolo… Neskamba labai viliojančiai. Tačiau mūsų pasirodymas parodė, koks neprognozuojamas tas šou verslo pasaulis:) Baras buvo absoliučiai sausakimšas. Linksmi žmonės, gražios merginos ir labai daug seniai matytų draugų, tiek iš Lietuvos, tiek iš svetur.
Britanijos scena smunka? Labiausiai nusmuko mano VISA kortelės sąskaita po turiningo laisvalaikio vinilų parduotuvėse:) Ne, nemanau… Rytų Europa yra kylanti ir smarkiai stiprėjanti, tačiau nematau jokios priežasties kodėl šalis su labiausiai pasaulyje išvystita šokių muzikos industrija turėtu užleisti savo pozicijas. Na, bet apie tai kitą kart.

Grįžę Lietuvoje, Vilniuje grojote su lietuviškos perkusijos / skrabalų muzikantu. Kaip patiko? Iš kur “RyRalio” estetikoje tokio biškį tautiškumo (na, žinai, mergina su kasom, tautiniais rūbais ir t.t.)?

Regimantas pasirodė labai entuziastingas ir malonus „skrabalistas“. Manau tai ne paskutinis tokio bobūdžio projektas. O „Cozy“ nuostabi vieta būti Vilniuje.

O šiaip visa RyRalio estetika yra pagrįsta tautiškumu. Mūsų vienokia ar kitokia „produkcija“ yra skirta ne tik Lietuvos rinkai. Tautiškumas – vienintelis aspektas, kuriuo galime būti įdomūs pasauliui. Jie turi viską. Išskyrus tai, ką mes turime savito ir unikalaus, ar ne tiesa?:)

Kiek tavo kolekcijoje yra plokštelių, pagal ką jas perki? Dabar daug kas Lietuvoje negali sau leisti plokštelių ir renkasi CD/mp3, ką apie tai galvoji?

Niekada nebandžiau suskaičiuoti. Gal apie 1500, gal daugiau. Kaip ir visi didžėjai, muziką perku tokia, kokia noriu groti, kokia man yra priimtina, ir kokią muziką noriu pateikti žmonėms. Mylimiausias mano stilius – deep house, tačiau niekada neapsiriboju vien tik juo. Mano kolekcijoje galima rasti visko – nuo trip hop iki tech house, nuo acid jazz iki West Coast house.

Aktyviai dirbantis DJ muzika gali rinktis įvairiais būdais. Galima pirkti kiekvieną naują žinomo ir “patikimo“ atlikėjo naują ”release“. Ar pirkti visus puikiai tau pažįstamos įrašų kompanijos naujaus leidinius. Tačiau tai labai riboja, galima atsidurti uždarame rate. Aš daug mieliau ieškau naujo ir dar nežinomo, nepopuliaraus ir neatrasto, bent jau man pačiam.

CD ir MP3 prieš vinilą yra neišsemiama tema… Galėtume apie tai diskutuoti valandų valandas. Yra daug už ir prieš. Labiausiai nori tapti CD grojiku, kai tempi keisą pilną vinilų oro uoste. Tačiau, man vinilas yra malonus kaip daiktas. Kaip muzikos įrodymas ir aksesuaras, kaip tiesioginis ryšys su muzika. Na, žinot, žmonės mėgsta daiktus:) Kažkam patinka „lietnykai“ ant automobilio, man patinka vinilai.

Nemėgstu kalbėti apie muziką, kai jos negali klausyti tuo pat metu. Tai tas pat, kaip kalbeti apie moteris ar maista, kai negali to gauti:)

Kokie per šiuos metus įdomiausi mūsų šalies atlikėjai, kuriuos matei?

Labai gaila, tačiau reikia skaičiuoti ne įdomiausius atlikėjus, bet lietuvius atlikėjus ,kuriuos mačiau. Sunku Lietuvoje su gyvais pasirodymais ir atlikėjais. DJ lygis Lietuvoje daug aukštesnis nei gyvų projektų. Dėl elementarios priežasties – finansų. Gyvam pasirodymui reikia penkis kartus daugiau investicijų nei didžėjui. Labai tikiu RESOUND, tikiu, kad jie susikaups, paliks tarpusavio nesutarimus bei ambicijas ir dirbs vardan to kas svarbiausia – muzikos.

Kiek reikia plokštelių, kad sugrotum normalų 5 valandų setą? Kaip jį planuoji?

Kuo daugiau. Jei 5 valandu pasirodymui ruošies turėdamas 100 vinilų – bus gana nuobodu. Tai nebus pasiruošimas, tiesiog grosi ka turi…

Mano pasirodymas susidės iš įvairių stilių ir laikotarpių muzikos. Nuo down tempo iki uplifting house . Tikrai pagrosiu keletą naujausių lietuvos atlikėjų kūrinių iš greitai pasirodysiančio prekyboje rinkinio „RyRalio: PASAKA“ ir keletą pačių naujausių vinilų kuriuos parsivežiau ir Londono bei Reikjaviko.

Kada pradėjai naudotis internetu ir kam? Kiek laiko praleidi chatuose, koks tavo nickas?

Prie interneto sėdau gyvendamas San Franciske ir palaikydamas ryšį su draugais bei kolegomis Lietuvoje. Tada tai buvo gyvybiškai svarbu. Dabar vidutiniškai per dieną praleidžiu 6-10 val. prie kompiuterio, kuris visada yra prijungtas prie interneto. Kartais net pačiam baisu kiek daug:)

Aha, kartais užsuku į #RyRalio kanala mIRC, tačiau chatai nėra mano pomėgis, gal grečiau beviltiškas laiko švaistymas. Juk daug smagiau bendrauti gyvai…

Kokia yra melodija tavo mobiliajame telefone? O logotipas?

Žinoma, turiu RyRalio logotipą:) Melodijai neskiriu daug dėmesio, dėja, jos nėra atkuriamos labai kokybiškai.

Atsiimdamas savo “metų DJ prizą” Ignas i.v. pasakė jaudinančią kalbą. Ką tu sakytum tokiu momentu? Tikiesi kada nors gauti “Bravo” statulą ar kažką tokio?

Ignas pasakė tai, ką reikėjo pasakyti. Labai džiaugiuosi už jį. Gal man statulėlės nereikia, yra daug didesnių darbo įvertinimų, pvz. šokių aikštelė pilna besišypsančių veidų… Music gives you love!