Hifi terapija

Kai Maeland, geriau žinomas Kahuun pseudonimu, debiutavo prieš penkis metus klestinčioje ir visų garbinamoje britų įrašų kompanijoje Paper rec. Iš D.Britanijos. Ir pakilo norvegiškoji banga užliejusi elektroninės šokių muzikos gerbėjų ausis ir širdis.

Po Kahuun singlo „Batteri/Strilandans“ išleisto 2001 metais apie prodiuserį ir jaunąją įrašų kompaniją Hi Fi Terapi it susitarę prakalbo visi. Šis singlas buvo garbstomas visų: nuo Gilles Peterson iki Compost bosų, nuo Faze Action iki mūsų gimtinės didžėjų. „Batteri” – mano vienas mėgstamiausių visų laikų kūrinių. Prasidedantis melancholiška nuotaika jis užveža vis didėjančia, perkusijos nešama energija. Nemačiau dar šokių aikštelės, kurioje nekiltų euforijos banga, nuskambėjus šio gabalo akordams“ – taip RyRalio įkūrėjas DJ Karalius pasakoja pažintį su Kahuun.

Kahuun yra visų gerbiamas didžėjus Norvegijoje ir už jos ribų. Pradėjęs groti 1992 metais, jis jau vadinamas Norvegijos šokių muzikos scenos veteranu ir vienu iš vedlių. Apie puikiai grojančio perkusija pusiau gyvus DJ setus Norvegijoje sklando legendos, o naujasis jo singlas „Trampoline“ buvo pristatytas prieš mėnesį. O užvakar mus pasiekė jo atsakymai į interviu klausimus.

Pasakyk, ką reiškia Kahuun?
Kahuun tai Bergeno slengo žodis, kurio atitikmuo angliškai būtų maždaug “what the hell” ar “whatever”. Pasirinkau šį pseudonimą tik “dėl prikolo”… Tiesą pasakius, man greitai reikėjo naujo pseudonimo, nes ligtolinį mano vardą – DJ Kai užgrobė vienas labai, labai nevykęs trance didžėjus iš Bergeno.

Papasakok, kap pradėjai kurti muziką. Ir kaip atsirado “Hifi Terapi” įrašų kompanija? Dabar darote ir vakarėlius?

Aš muziką pradėjau kurti su senais “Amiga 500” ir “Commodore 64” kompiuteriais maždaug 1988-ais metais. Nuo to laiko pro rankas praleidau daug skirtingų kompiuterių ir muzikos kūrimo programų. O didžėjavimas jaunimo klube visada buvo labai didelė ir gera inspiracija kurti muzikai.

Hifi Terapi įkūrė mano geras draugas Eivind Olsvik, nes jis turėjo daug gerų draugų, kurie kūrė muziką, kurią tiesiog knietėjo išleisti. Pirmiausia jis išleido mano plokštelę “Batteri”.

Šiais metais mes su Eivindu pradėjome vakarėlius, kurie taip ir vadinasi “Hifi Terapi”. Ten grojame muziką, kurią labiausiai mėgstame. Ir gabalus, kuriuos ruošiamės išleisti ateityje. Per tuos vakarėlius salė užsipildo gražiais ir linksmais žmonėmis. O du didžėjai rezidentai neriasi iš kailio linksmindami minią patefonų ir mikrofonų pagalba.

Muzikine prasme mes grojame suknistą kokteilį, kurį sudaro techno, broken beats, d & b, soul, hiphop, house, jazz, latin, funk ir aludės dainos.

Kaip tau dabar atrodo, kokie tavo gabalai yra geriausi? Kur teko juos išgirsti?

Žvelgdamas į praeitį, galvoju “Batteri” buvo geriausias, nes buvo padarytas su paprastute, “šarevėrine”, šūdina kompiuterio programa, kuri leido naudoti tik 16 takelių. Šį gabalą įrašinėjau savo miegamuosiuose 3 skirtinguose butuose. Daug prisiminimų.

Dar geras gabalas yra “Le Rouge”, Mančesterio Paper recordings išleistas 1998 metais. O vienas mano gabalas “Striladans” buvo panaudotas kultiniame filme apie Amerikos riedlenčių kultūrą. Tai mane gerokai nustebino.

Papasakok, kokiuose klubuose esi didžėjus-rezidentas?

Šiandien esu rezidentas trijuose skirtinguose vakarėliuose dvejose vietose. Dvi iš jų – kas mėnesį, šeštadieniais ‘Hifi Terapi’ ir kiekvieną penktadienį vykstanti ‘Plastic Fantastic’ -rengiami nedidelėje Bergeno kavinėje “Café Opera”, kur paprastai telpa 150-200 žmonių. Dieną ten tiesiog veikia kavinė. Čia su savo gerais draugais Gymbag ir Balthazar grojame viską nuo electro, hiphop iki jazz, house ir “funky shit”.

‘Cosmonautique’ tai mano solo vakarėlis vieną šeštadienį per mėnesį didesniame klube “Agora”. Čia groju daugiau deep soulful house ir broken beats. Klube susirenka apie 650 žmonių.

Kaip Norvegijoje prasidėjo šokių muzika, visas bumas…

1992 metais Bergene, vieno kebabų baro rūsyje prasidėjo legendiniai vakarėliai “Club Phoenix”. 1994 metais aš pradėjau ten groti kaip rezidentas su Bjorn Torske. Tai buvo pradžia. Tiesa, reivai vykdavo maždaug nuo 1989 metų. Tai buvo dar tada, kai reivai nepavirto į trancerenginius. Tik geras deep and soulful techno.

Kaip įsikūrė Telle Records? Ar vyrukai daug uždirbo, perleidę savo įrašus Wall Of Sound?

1997 metais aš ir du geri mano draugai Bjorn Torske ir Mikal Telle sumanėme surengti gigantišką “party”, tiesiog festivalį. Per festivalį pasidarėme daug skolų, nes prisikvietėme daug brangių atlikėjų iš Amerikos. Tai kitais metais nusprendėme daryti vėl festivalį. Antrasis festivalis buvo šūvis į dešimtuką ir uždirbti pinigai buvo skirti įkurti Tellé Records

Mikal tapo įrašų kompanijos bosu ir padarė daug gerų darbų, leisdamas ROYKSOPP ir kitų muziką. Kiek jis gavo pinigų už rinkinį iš Wall Of Sound, yra sunku pasakyti. Bet paprastai jis bare iš manęs skolinasi pinigų. Mano gabalas irgi buvo rinkinyje, bet už tai negavau nei cento. Bet tai niekam nesvarbu. Tegu tik jis išlaiko savo firmą ir toliau leidžia gerus įrašus.

Papasakok apie Tromso. Ar tikrai šiame mieste yra “daugiausiai gerų muzikos kūrėjų viename kvadratiniame metre” pasaulyje?

Tromso – labai gražus miestas, kuriame gimė daug talentingų žmonių. Bet nedaugelis jų gyvena savo gimtinėje, visi išsikraustė į Bergeną ar Oslą.

Mano draugai, tokie kaip Bjorn Torske ir Torbjorn su Svein iš ROYKSOPP yra lunatikai su labai beprotišku jumoro jausmu. Tai – bendras visų Tromso žmonių bruožas. Bent jau kiek aš pažįstu.

Kas dabar svarbiausias Norvegijos muzikos scenoje?

Norvegijoje daug įdomių dalykų vyksta. ROYKSOPP visada buvo ir visada bus geras įkvėpimo šaltinis. Jų darbai puikūs ir nepakartojami.

Švedijoje Andreas Saag ir Ernesto – aš žaviuosi jų saldžias melodijas ir puikiai surėdytais kūriniais. Ir jie labai produktyvūs. Skirtingai nei aš.

Kaip galvoji, ar yra toks dalykas, kaip Šiaurės Europa?

Man Europa yra Europa. Nėra jokių vakarų, rytų, šiaurės ir pietų. Bet Skandinavija yra. Nepamirškit to.

Jei galėtum padėti viską iš naujo, ką darytum?
Iš pradžių atsakyčiau į antrą klausimą, o tik tada į pirmą… O jei rimtai, man labai pasisekė su mano pasirinkimais, ir nemanau, kad daryčiau ką nors kitaip.

Kokia knyga yra po tavo pagalve?

Po mano pagalve nėra jokių knygų, tik krūva ateities muzikinių žurnalų bei įvairių instrukcijų rinkinių skirtingoms kompiuterio programoms. Norvegiškos knygos? Pastaruoju metu knygos ir kinas mūsų šalyje tapo mėšlu.

Ką žinai apie Lietuvą? Gal kokį anekdotą?

Liūdna, bet apie Lietuvą nieko nežinau, išskyrus RyRalio Records. Niekad Lietuvoje nesu ir buvęs, todėl labai noriu pamatyti jūsų šalį ir susipažinti su žmonėmis. Bepročių ar nebepročių lietuvių nesu sutikęs.Viskas, ką žinau, tai kad Vilniaus meras yra maždaug mano amžiaus :-)

O geriausi anekdotai yra pasakojami veidas į veidą, kai jau publika girta ir pats esi įkalęs keletą bokalų. Taigi, pokštų atsivešiu dėžėje kartu su savo įrašais.