Kultūros tvartas

Antrus metus paskutinį vasaros savaitgalį organizuojamas festivalis po atviru dangumi “Kultūros tvartas” šiemet išsiplėtė ir tapo tarptautiniu ne tik atlikėjų iš užsienio gausa, bet ir žiūrovais, kurie čia atvyksta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Baltijos šalių.

Festivalį “Kultūros tvartas” gal kiek per skambu vadinti lietuvišku “Woodstoku”, tačiau idėja ir Lietuvoje įvesti open-air festivalių tradiciją yra daugiau nei sveikintina. Pernai metais, be perstojo lyjant, festivalio vieta iš tiesų buvo pavirtusi į tvartą – balos, purvas ir dar kartą purvas. Nepaisant to, festivalis pavyko ir sulaukė daug gerų įvertinimų. Šiemet žadamas geras oras, todėl tikėtina, kad dvaro griuvėsių ir muzikos bei kitų menų sintezė bus atgaiva mūsų liūdnoms, vasarą palydinčioms sieloms.

Didžiausia trauka į festivalį “Kultūros tvartas” – grupės “5nizza” iš Ukrainos ir “Lyapis Trubeckoj” iš Baltarusijos. “5nizzos” atskirai nereikia pristatinėti. Duetas iš “Chochlendijos” seniai yra tapęs kultiniu alternatyvesnių tėvynainių sielose, o albumas “Unplagged” platinamas iš rankų į rankas “namudiniu” būdu. Vien pasakyti, kad “5nizza” groja rusišką regi – neužtenka, jų muzikos išvis neįmanoma nupasakoti. Sunku suprasti, numanyti lengva (Trudno poniat, legko dagadatsia), kaip sako jie patys. Paprastai duetas koncertus pradeda perdainuota Bob Marley “No women, no cry”, baigia – Tarybų Sąjungos himno reggae versija, o visa kita – dainos ukrainietiškai ir ruso-angliškai, dainos apie meilę nebanaliai, tekstai iš asociacijų ir citatų, trimito garsas a la mormorando. Kiek teko kalbėti su lietuviais “5nizzos” fanais, jie vis dar negali patikėti, kad “5nizza”
koncertuos Lentvaryje jau šį penktadienį, rugpjūčio 27 dieną. Bet taip iš tiesu bus. Ir dabar jau Vilnius tampa melomanu traukos centru, nes ukrainiečių
duetas pirmą kartą atvyksta į Baltijos šalis, aplenkdami Rygą ir Taliną.

Kita spalvinga ir verta dėmesio grupė “Kultūros tvarte” koncertuos šeštadienį didžiojoje scenoje. Tai “Lyapis Trubeckoj” iš Baltarusijos. “Lyapis Trubeckoj” vadinama kontroversiška grupe, nes jų kuriama muzika yra labai paradoksali. Dainose labai daug ironijos, grotesko, paslėptų poteksčių, tačiau muzikine prasme dainos labai paprastos. Jas noriai pradėjo groti radijo stotys, todėl susidarė įspūdis, kad grupė ‘rimtai’ kuria ‘nerimtą, estradinę klounadą’, skirtą namų šeimininkėms. Tačiau visas grupės ‘alternatyvizmas’ pastebimas grupės koncertuose, kuriuose renkasi trisdešimtmečiai, užkietėję undergroundininkai. Grupės lyderis Sergey Michalok – spalvinga asmenybė, nestokojanti sveiko jumoro jausmo – visu rimtumu prisipažįsta, kad jo mylimiausias animacinis herojus – žmogus voras, o naujausią savo albumą “Auksiniai kiaušiniai” sakosi pavadinęs taip todėl, kad Viktorija Bekhem bulvarinėje spaudoje prisipažino būtent taip vadindavusi savo vyrą futbolininką Deividą Bekhemą.

Nebus apsieita festivalyje ir be “didziosios europietiskos mados” – electro punk clash. Šiam muzikiniam stiliui atstovaus merginų grupė „Mignon“ iš Berlyno. “Merginų” grupė gal kiek per drąsiai pasakyta, nes Mignon merginos atrodo kaip kalės metalistės, o vokalistė vadinama moteriškąja “Ozzy Osbourne” versija.

Lietuvių atlikėjai festivalyje bus daugiausiai ‘džiaziniai’. Tai “Spagetti trio”, “Brassbastardz”, Dainiaus Pulausko grupė. Speciali scena “Kultūros tvarte” bus skirta melomanams iš “Café de Paris” ( projektas “Involved”).

Verta dėmesio “Kultūros tvarto” fotografijų paroda, kuri jau pradėta eksponuoti įvairiose Vilniaus vietose lauko reklamai skirtuose stenduose. Mirjam Wirz, Mindaugo Kavaliausko, Roko Tarabildos ir Artūro Valiaugos nuotraukos originaliai pristato festivalį, atkreipia vilniečių dėmesį. Žinoma, abejotina, ar kiaulės galva, panardinta į kruviną vandenį ir yra šiuolaikinis lietuviškas kaimas (tokia parodos tema) ir ar ji “padės pamatyti tikrą skirtumą tarp Miesto ir Periferijos” (toks parodos tikslas). Rimas Šapauskas “Kultūros tvarte” ne tik suks plokšteles, bet ir pasirodys kaip šiuolaikinis menininkas. Jis specialiai festivaliui ruošia projektą “Žiguliukas”. “Šapas” demonstruos savo ironijos ir juodojo humoro užtaisą “VAZ 2103” modelio automobilio vidų išpuošdamas sovietmečiu populiariais kičiniais aksesuarais – kailiniais sėdynių užvalkalais, plastmasiniu bėgių perjungimo svirties antgaliu su inkrustuota rože ir panašiais fetišėliais.